Coronary Microvascular Dysfunction in Patients with ST-elevation Myocardial Infarction: Diagnostics, and Outcomes
Author | Affiliation |
---|---|
Advisor(s) |
---|
Other(s) | |
---|---|
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Šerpytis, Pranas | Komisijos narys / Committee Member |
Egred, Mohaned | Komisijos narys / Committee Member |
Date |
---|
2024-07-05 |
Kardiovaskulinės medicinos srityje vainikinių mikrokraujagyslių disfunkcija (VMD) miokardo infarkto, kai S–T segmentas pakilęs (MIKSTP), yra labai svarbi, bet ne visada diagnozuojama būklė. VMD sudėtingumas ir diagnostikos išlaidos kelia reikšmingus iššūkius. Vis dar neaišku, kaip VMD sukeliama MIKSTP metu, kurie pacientai yra pažeidžiamesni ir kokios yra VMD pasekmės širdies struktūrai, funkcijai ir klinikiniams rezultatams. Prieš šią daktaro disertaciją buvo hipotezė, kad VMD turi reikšmingą poveikį klinikinei eigai po MIKSTP – paveikia miokardo pažeidimą, atsigavimo procesus ir bendrą prognozę, tačiau trūko tvirto įrodymo.
Mūsų tyrimo tikslas yra atskleisti VMD sudėtingumą po MIKSTP, spręsti diagnostikos iššūkius atrandant biologinius žymenis ir sukurti mašininio mokymosi algoritmus tiksliam VMD prognozavimui. Be to, tyrėme VMD įtaką funkciniam širdies remodeliavimuisi ir klinikiniams rezultatams. Vertinome perodinės transluminalinės vainikinių arterijų angioplastikos (PCI) strategijas MIKSTP valdymo procese ir jų įtaką VMD paplitimui. Pagrindiniai inovacijos aspektai apima naujų biologinių žymenų, skirtų VMD prognozuoti, nustatymą ir mašininio mokymosi algoritmo VMD diagnozuoti kūrimą, siekiant sukurti patikimą diagnostikos įrankį, pagrįstą kraujo tyrimais. Taip pat tyrėme mikrocirkuliacijos pasipriešinimo rezervo (MPR) prognozinę vertę MIKSTP pacientams, naują koronarinės fiziologijos parametrą, iš pradžių sukurtą stabilios anginos pacientams. Taip pat suskirstėme VMD į endotipus ir nustatėme, kuris iš jų vyrauja MIKSTP pacientams.
Šioje disertacijoje vertinamas ilgalaikis VMD poveikis funkciniam kairiojo skilvelio remodeliavimuisi ir diastolinei disfunkcijai po MIKSTP, nustatant VMD kaip ankstyvą nepalankių rezultatų prognozavimo žymenį. Sujungus novatoriškus diagnostikos metodus, kritines analizes ir atradimus, ši disertacija pagerina diagnostikos tikslumą, terapinį efektyvumą ir pacientų kardiovaskulinės priežiūros rezultatus.
In the rapidly evolving field of cardiovascular medicine, Coronary Microvascular Dysfunction (CMD) in the context of ST-Elevation Myocardial Infarction (STEMI) has emerged as a critical yet often underdiagnosed condition. CMD's complexities and diagnostic costs pose significant challenges. Uncertainty persists about how CMD is provoked in STEMI, which patients are more susceptible, and its implications for cardiac structure, function, and clinical outcomes. Prior to this PhD thesis, it was hypothesized that CMD significantly influences the clinical trajectory following STEMI, affecting myocardial injury, recovery, and prognosis, but solid proof was lacking.
Our study aims to unravel CMD's complexities following STEMI, address diagnostic challenges by discovering biomarkers, and develop machine learning algorithms for accurate CMD prediction. Additionally, we explore CMD's implications on functional cardiac remodelling and clinical outcomes. We evaluate coronary percutaneous intervention strategies in STEMI management and their impact on CMD prevalence.
Key innovations include the identification of novel biomarkers for predicting CMD and the development of a machine learning algorithm for CMD diagnosis, aiming to establish a reliable diagnostic tool based on blood tests. We also explore the prognostic value of Microvascular Resistance Reserve (MRR) in STEMI patients, a novel coronary physiology parameter initially developed for stable angina patients. Additionally, we categorized CMD into different endotypes and determined which endotype predominates in STEMI patients.
This thesis assesses CMD's long-term effects on functional left ventricular remodelling and diastolic dysfunction post-STEMI, establishing CMD as an early marker for predicting adverse outcomes. By blending innovative diagnostic methodologies, critical analyses, and pioneering discoveries, this thesis enhances diagnostic accuracy, therapeutic efficacy, and patient outcomes in cardiovascular care.