Skydliaukės mazgų gydymas: kada operuoti?

Abstract

Skydliaukės mazgai yra sutinkami gana dažnai ir didžioji jų dalis yra gėrybiniai. Mazgų daugėja su amžiumi, jie dažnesni moterų tarpe, jodo deficito vietovėse ir asmenims patyrusiems apšvitinimą. Nurodoma, kad 2-6 proc. mazgų nustatoma palpuojant, 19-35 proc. – tiriant ultragarsu, 8-65 proc. – autopsijų metu. Pastaraisiais dešimtmečiais pradėjus naudoti jautrius diagnostinius aparatus, padaugėjo atsitiktinai nustatomų skydliaukės mazgų. Tai atžymi Lietuvos ir užsienio autoriai. Tiriant ultragarsu, mazgų surandama iki dešimties kartų dažniau negu tik palpuojant. Šalinant visus diagnozuotus mazgus, piktybinių jų tarpe būtų mažiau nei 10 proc. Suradus mazgą skydliaukėje, pirmiausia reikia įvertinti jo supiktybėjimo galimybę. Tuo tikslu reikalinga detaliai išsiaiškinti paciento anamnezę, atkreipiant dėmesį į buvusią apšvitą, šeiminę skydliaukės vėžio ir kitų endokrininių ligų anamnezę. Svarbu atkreipti dėmesį į greitą neskausmingo mazgo augimą. Atsiradęs skausmas gali nurodyti pakraujavimą mazge, vyskstantis jo degeneraciniams pokyčiams. Apie 80 proc. solitarinių mazgų nustatoma moterų tarpe, tačiau vyrams supiktybėjimo galimybė yra 3 kartus didesnė. Piktybiniai pakitimai taip pat dažnesni vaikų ir vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių tarpe. Vaikams net iki 50 proc. solitarinių mazgų gali būti piktybiniai. Klinikinis vertinimas gali sukelti piktybinio proceso įtarimą girdint paciento užkimusį balsą ar stridorinį alsavimą dėl grįžtamojo gerklų nervo įtraukimo į procesą. Aišku, toks alsavimas galimas ir dėl didelio trachėją spaudžiančio gūžio. Apčiuopos metu nustatomas ne tik mazgo dydis, bet ir jo standumas, kontūrų tolygumas, ar mazgas fiksuotas su trachėja, raumenimis. Reikalinga įvertinti ir limfmazgių būklę, jų dydį, konsistenciją, paslankumą. Jei yra čiuopiama keletas mazgų, jų supiktybėjimo galimybė yra kiek mažesnė (2-5 proc.), ne.