Dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslės plyšimų gydymas: literatūros apžvalga
Dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslė yra dažna priekinės dalies peties skausmo vieta. Sudėtinga anatominė padėtis dažnai lemia su rotatorių manžetės pažeidimais asocijuotus plyšimus. Šie pažeidimai reikalauja klinikinio įvertinimo ir adekvataus gydymo. Kai negalimas konservatyvus gydymas, renkamasi iš dviejų pagrindinių chirurginių: tenotomijos ir tenodezės. Abiem šiais metodais pasiekiami geri klinikiniai rezultatai, tačiau klinikinėje praktikoje vis dar išlieka dilema renkantis vieną iš jų. Tenodezė yra techniškai sudėtingesnė, reikalauja ilgesnės reabilitacijos, tačiau nesukelia kosmetinių defektų. Tenotomija yra paprastesnė, atliekama greičiau ir mažiau invazyvi, bet neretai pasitaiko Popeye deformacija. Tikslas: įvertinti tenodezės ir tenotomijos metodus, analizuojant klinikinius rezultatus. Metodai: literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma šiose duomenų bazėse: Pubmed, UpToDate, Medline bei ScienceDirect. Duomenų bazėse patalpintos publikacijos rastos pagal raktinius žodžius: „biceps“, „tenotomy“, „tenodesis“, „rotator cuff“, „long head of the biceps tendon“, „rotator cuff injuries“, „shoulder“. Buvo analizuojama naujausia literatūra, atitinkanti temą. Straipsnyje pateikiama išsami analizuotos literatūros apie bicepso ilgosios sausgyslės gydymo tenodezės ir tenotomijos metodais apžvalga. Išvados: 1. Didžiojoje apžvelgtos literatūros dalyje ASES, CMS ir VAS rezultatai nesiskiria tiek atlikus tenotomiją, tiek atlikus tenodezę. 2. Svarbiausias skirtumas yra Popeye deformacija, kuri visoje nagrinėtoje literatūroje statistiškai dažniau pasitaikydavo atlikus tenotomiją. 3. Dilbio lenkiamoji ir nugręžimo jėga didžiojoje tyrimų dalyje taip pat nesiskyrė tarp dviejų chirurginių gydymų rezultatų.
The long head of the biceps tendon is a common site of anterior shoulder pain. The complex anatomical position often causes ruptures associated with rotator cuff lesions. These rupturesrequire clinical evaluation and appropriate treatment. When conservative treatment is not possible, two main surgical procedures are chosen: tenotomy and tenodesis. Both of these methods achieve effective clinical results, although in clinical practice there is still a dilemma in choosing one of them. Tenodesis is technically more complex and, even though it requires longer rehabilitation, does not cause cosmetic defects. Tenotomy is simpler, faster, and less invasive. Aim: evaluation of the advantages of tenodesis and tenotomy by analyzing clinical outcomes. Methods: the search of literature sources was carried out using these databases: Pubmed, UpToDate, Medline and ScienceDirect. Used keywords: „biceps“, „tenotomy“, „tenodesis“, „rotator cuff“, „long head of the biceps tendon“, „rotator cuff injuries“, „shoulder“. The newest articles, representing the topic were analyzed. The article provides a comprehensive review of the analyzed literature on biceps long tendon treatment by tenodesis and tenotomy methods. Conclusions: 1. In majority of the literature reviewed, the results of ASES, CMS, and VAS do not differ between both tenotomy and tenodesis. 2. The most important difference is the Popeye deformation, which was statistically more common after tenotomy in all the literature reviewed. 3. The flexion and rotation force of the forearm also did not differ between the outcomes of the two surgical treatments in most of the studies.