Priešgrybeliniai vaistai: dabartis ir ateitis (literatūros apžvalga)

Abstract

Darbo tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą apie esamus ir kuriamus priešgrybelinius preparatus, jų trūkumus ir įvertinti naujų priešgrybelinių preparatų poreikį. Šiuo metu žinoma 200 000 grybų rūšių, o pačią grybų karalystę sudaro daugiau nei milijonas atstovų. Džiugu, kad tik apie 400 jų sukelia ligas gyvūnams ir dar mažesnė dalis žmonėms. Deja, grybelinės infekcijos vis labiau plinta. Grybeliai yra eukariotai, pasižymintys unikalia sienelės sandara. Jų sienelė sudaryta iš gliukanų ir chitino, todėl kovojant su jais reikalinga kitokia strategija nei gydant bakterines infekcijas. Šiuo metu naudojami priešgrybeliniai preparatai veikia membranos sintezę, ląstelės sienelės komponentus, membranos pralaidumą, nukleorūgščių sintezę, dauginimąsi. Grybelinių infekcijų terapijoje susiduriama su tokiomis problemomis kaip nepageidaujamas poveikis ir įgyjamas grybelių atsparumas vaistams. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiami šiuo metu vartojami priešgrybeliniai preparatai ir preparatai, su kuriais šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai. Objective. The aim of the thesis is to give a review on the present and now developed untifungal agents, their disadvantages and evaluate the need of new antifungal agents. There are 200 000 known species of fungi. The kingdom of fungi contains about one million members. Only 400 species are pathogenic to animals and even less to humans. Unfortunately fungal infections spread very fast. Fungi are eukaryotes with unique cell wall constitution. The wall is composed of glucans and chitin so the same strategy is not suitable as for treatment of bacterial infections. Present antifungal agents affect synthesis of membrane, components of cell wall, permeability of membrane, synthesis of nucleic acids, reproduction. There are some problems in fungal infection treatment like side effects and fungal resistence. In this review we briefly describe present untifungal agents and agents that are in clinical trials.