Vaikų, sergančių progresuojančia trumparegyste, chirurginio gydymo rezultatai

Abstract

Dauguma oftalmologų nurodo panašius progresuojančios trumparegystės chirurginio gydymo metodų rezultatus. Stengiamasi, kad operacijos, ypač gydant vaikus, būtų kuo paprastesnės ir mažiau traumuojančios. Stebėjome 60 vaikų (60 akių), kurie 1985-1986 m. buvo operuoti P. Jašisnko klinikų Vaikų akių ligų skyriuje nesudėtingais metodais: 1) Remizovo ir Griaznovo (1981) sklerochondroplastika (I) ir 2) skleroplastika dviem lopais (II). Pastarąją operaciją 1985 m. pasiūlė prof. E. Daktaravičienė ir med. m. kand. V. Arčiulienė. Abiem būdais operuota po 30 ligonių. daugumai operaciją atlikome vietinėje novokaino nejautroje. Komplikacijų nebuvo. Vaikų amžius – nuo 9 iki 14 metų; 25 berniukai ir 35 mergaitės. Trumparegystė prieš operaciją progresavo 1,0-3,0 D per metus. I grupės vaikų miopinė refrakcija buvo vidutiniškai 7,3±0,3 D, 93,3% vaikų buvo labai sumažėjusi arba visai išnykusi akomodacija. Miopinė refrakcija po operacijos sumažėjo 0,4±0,2 D (p≤0,001), praėjus vienam mėnesiui po operacijos. Po metų trumparegystė neprogresavo 80% ligonių, 83,4% vaikų išliko pagerėjusi akomodacija. [...]. In 1985-1986 60 children were operated on using two simple scleroplastic methods. Post-operative results were determined after a month and after a year following the operation. Similar results were obtained both after sclerochondroplastics according to Rezinov-Griaznov and after scleroplastica by two scleral flaps. Stabilization of the process was achieved in a year in 80% of the children operated on, in 83,4% – by the second method. Stable improvement of accomodation was observed in 83.4% in both groups of the patients. 60 детей оперированы двумя простыми методами склеропластики в 1985-1986 гг. Прослежены послеоперационные результаты спустья один месяц, а также через год после операции. Получены сходные результаты как после склерохондропластики по Ремизову-Грязнову, так и после склеропластики двумя лоскутами склеры. Стабилизация процесса через один год достигнута у 80 % детей, оперированных первым и 83,4% - вторым методом. Стойкое улучшение аккомодации наблюдалось у 83,4% в обеих группах больных.