Lėtinės dilgėlinės diagnostikos ir gydymo principai

Abstract

Dilgėline, kuriai būdingas bėrimas pūkšlėmis ir/ar angioedemos klinikiniai požymiai, bent kartą gyvenime gali susirgti 10–20 proc. žmonių. Dilgėlinės išsivystymo priežastys yra labai įvairios, todėl dažnai lieka neišaiškintos. Pagrindinis patogenezės mechanizmas yra putliųjų ląstelių degranuliacija ir mediatorių išsiskyrimas. Dilgėlinė klasifikuojama pagal trukmę ir ją sukėlusią priežastį. Šiame straipsnyje apžvelgiamos šios ligos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos. Dilgėlinė yra liga, kuriai būdingas bėrimas pūkšlėmis ir (ar) angioedema [1, 2]. Dažnai ši liga siejama su alergija, tačiau pūkšlės ir angioedema dažnai būna vienas iš autoimuninės ligos ar įgimto komplemento sistemos nepakankamumo simptomų [1]. Remiantis Pasaulio alergijos organizacijos (angl. World Allergy Organisation (WAO)) duomenimis, lėtinės dilgėlinės paplitimas svyruoja nuo 0,05–2 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) iki 20 proc. Tailande [3]. 2012 m. duomenimis, maždaug 10–20 proc. žmonių gyvenime bent kartą gali patirti ūmios dilgėlinės epizodą, o 0,1 proc. išsivysto lėtinė spontaninė dilgėlinė [4]. Ispanijoje atlikto tyrimo duomenimis, dilgėlinės simptomai per 12 mėn. pasireiškė 0,8 proc. žmonių, o lėtinė dilgėlinė – 0,6 proc [...]. Urticaria is defined by developments of wheals and/ or signs of angioedema. Symptoms of this disease can occur for 10–20 % of population at least once in their life. Causes of urticaria are very different. That is why they remain unclear frequently. The main pathogenic mechanism is degranulation of mast cells and release of mediators. Urticaria is classified according to its duration and cause. This article reviews recommendations of diagnosis and treatment of this disease.