Anesteziologų vedami centrinės venos kateteriai nėra infekuoti

Abstract

Įžanga Centrinės venos kateterizavimas klinikinėje praktikoje naudojamas įvairiais tikslais: nuo vaistų skyrimo iki hemodinamikos vertinimo. Dažniausiai gydytojai anesteziologai pasirenka vidinės jungo venos, antroje vietoje – poraktikaulinės, trečioje – šlaunies venos kateterizavimą[1]. Vidinė jungo vena pasaulyje tapo populiariausia kateterizavimo vieta dėl lengvo prieinamumo ir mažesnės komplikacijų rizikos[2]. Remantis statistiniais duomenimis net 90 proc. atvejų vyrauja vidinės jungo venos kateterizavimas [3]. Pati procedūra turi būti atliekama laikantis aseptikos ir antiseptikos taisyklių, nes įvedimo metu centrinės venos kateteris gali infekuotis ir sukelti pavojingą ir mirtiną infekciją – sepsį. Ankstesnių publikacijų duomenimis, jei centrinės venos kateteris laikomas trumpiau nei tris dienas, tikimybė išsivystyti infekcijai lygi beveik 0 proc., jei kateteris laikomas iki 7 dienų, rizika padidėja iki 3 – 5 proc., o jei ilgiau nei 7 dienas, rizika padidėja net iki 10 proc. [4]. Tikslas Įvertinti centrinės venos kateterizavimo ypatumus bei rizikos veiksnius komplikacijoms vystytis, įrodyti, kad Anesteziologijos klinikoje vedami centrinės venos kateteriai nėra šaltinis išsivystyti kraujo infekcijai. Uždaviniai 1. Nustatyti dažniausią centrinės venos kateterio įvedimo vietą bei tipą. 2. Nustatyti vidutinę centrinės venos kateterio laikymo trukmę ir ją ilginančius veiksnius, susijusius su onkoginiais ir neonkologiniais susirgimais. 3. Nustatyti išsivysiusios kraujo infekcijos, susijusios su anesteziologų įvedamais centrinės venos kateteriais, atvejų skaičių, galimus predisponuojančius veiksnius. Metodika Perspektyvaus tyrimo metu, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą, buvo tiriami LSMUL KK Chirurgijos skyriaus pacientai, kuriems nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. sausio mėn. operacijų metu buvo įvesti centrinės venos kateteriai neatsižvelgiant į jų amžių, lytį ir ligas.