2 tipo kvėpavimo takų uždegimo ir epitelio pažaidos biologinių žymenų pokyčiai po 1 mėnesio gydymo mepolizumabu sergant sunkia nealergine eozinofiline astma
Author | Affiliation |
---|---|
Date |
---|
2019-05-17 |
Įvadas. Biologinė terapija suteikė naujas sunkios eozinofilinės astmos gydymo, nukreipto prieš 2 tipo kvėpavimo takų uždegimą su eozinofilija, galimybes. Mepolizumabas – humanizuotas monokloninis antikūnas, kuris jungiasi prie interleukino-5 (IL-5), taip slopindamas eozinofilinį uždegimą. Astmos patogenezėje taip pat svarbus bronchų epitelis, kuris nenutrukstamai kontaktuoja su įkvepiamomis dalelėmis, alergenais ir pan. Yra duomenų, parodančių, kad epitelio išskiriami mediatoriai kaip alarminai gali skatinti 2 tipo kvėpavimo takų uždegimą, tačiau nėra žinoma, ar šio uždegimo susilpnėjimas daro įtaką epitelio mediatorių gamybai. Tyrimo tikslas. Ištirti kraujo eozinofilų skaičiaus, azoto monoksido frakcijos iškvepiamame ore (FeNO), forsuoto iškvėpimo tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir serumo IL-25 bei užkrūčio stromos limfopoetino (TSLP) koncentracijų pokyčius po 1 mėn. gydymo mepolizumabu sergant sunkia nealergine eozinofiline astma (SNEA). Tyrimo metodai. Ištyrėme 9 asmenis, sergančius SNEA prieš paskiriant biologinę terapiją mepolizumabu ir po pirmos vaisto suleidimo dozės praėjus 1 mėnesiui. Serumo IL-25 bei TSLP koncentracijos vertintos imunofermentinės analizės (ELISA) metodu. Plaučių funkcija (FEV1) matuota spirometru (Ganshorn, Vokietija), FeNO – elektrocheminės analizės principu veikiančių prietaisų NIOX VERO® (Circassia, UK). Tyrimo rezultatai. Nustatėme, kad praėjus mėnesiui nuo gydymo mepolizumabu pradžios, kraujo eozinofilu kiekis reikšmingai sumažejo [...].