Pirminės sveikatos priežiūros komanda: nariai, funkcijos, tarpusavio ryšys. Tarpsektorinio bendradarbiavimo savitumai = : Primary health care team: members, task profiles, cooperation. Peculiarities of intersectoral collaboration

Abstract

Pagal LR SAM Ministro įsakymą (Nr. V-717) pirmines sveikatos priežiūros (PSP) paslaugas teikia šeimos gydytojas, bendruomenės ir psichikos sveikatos slaugytojai, socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjas, gydytojas odontologas, burnos higienistas, gydytojo odontologo padėjėjai, psichiatras, akušeriai. Akivaizdu, kad sėkmingam PSP komandos koncepcijos įgyvendinimui reikalingas glaudus multidisciplinarinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas (tarp sveikatos priežiūros ir socialinių institucijų). Tačiau šiuo metu stinga bendradarbiavimo sampratos ir pricipų ne tik tarp skirtingų sektorių, bet ir tarp šeimos gydytojo ir bendruomenės slaugytojos, tai verčia ieškoti naujų veiksmingų metodų minėtoms problemoms spręsti. Straipsnyje pateikiami literatūros apžvalgos rezultatai apie PSP komandos koncepciją, komandos narius ir jų tarpusavio bendradarbiavimo savitumus. Taigi, tokios kliūtys, kaip sveikatos priežiūros bei socialinės politikos ir įstatymų nesutapimas su realiais poreikiais ir darbo praktika, tarpinstitucinio bendradarbiavimo kompetencijos stygius ir valdymo problematiškumas, nepakanka komandos narių motyvacija bei žinių stygius, kaip dirbti komandoje, reikalauja esminių pokyčių PSP sistemoje. According to legislation by Lithuanian Ministry of Health (no. V-717) Primary Health Care (PHC) services are provided by family physician, community and mental health nurses, social worker and their assistants, dentists and their assistants, psychotherapists and midwifes. Aiming to provide successful PHC conception there is a need of solid multidisciplinary and intersectional (between health care and social sectors) collaboration). Unfortunately on the latter-day, the principles and conception of cooperation are lacking in the intersectional level and between community nurses and family physicians as well. The solution of the problems mentioned above requires presentation of new and effective collaborative methods. This article provides the literature overview about PHC conception, members of PHC team and the cooperation between them. The challenges such as – the gap between political political legislations and practice, shortage of the competency and skills in provision of interprofessional collaboration, lack of motivation and knowledge how to work in the team, requires essential changes in PHC system.