Implantų gijimo galvučių pirminio panaudojimo įtaka implantacijos kokybei

Abstract

Įžanga Planuojant implantaciją yra galimybė pasirinkti du protokolus: uždarą gijimą arba su gijimo galvute. Įsriegus implantą ir virš jo užsiuvus gleivinę, implantas neturi jokio kontakto su burnos ertme, dėl to mažėja infekcijos tikimybė, tačiau tada reikalinga papildoma operacija, kurios metu, jau po implanto prigijimo, prisukama gijimo galvutė, siekiant paruošti implantą ir aplinkinius minkštuosius audinius protezavimui. Prisukus gijimo galvutę iškart po implanto įsriegimo mažėja gydymo trukmė, nes implantas ir aplinkiniai minkštieji audiniai iškart ruošiami protezavimui, tačiau yra kontaktas su burnos ertme, dėl to mažėja prigijimo tikimybė. Šios literatūros apžvalgos tikslas surinkti, apžvelgti ir apibendrintai pateikti duomenis, kada galima naudoti gijimo galvutes iškart po implantacijos, nesumažinant implanto prigijimo tikimybės. Tikslas Nustatyti gijimo galvučių pirminio panaudojimo įtaką implantacijos sėkmingumui. Uždaviniai 1. Apžvelgti atviro ir uždaro gijimo skirtumus. 2. Nustatyti implantacijos operacijų sėkmę be gijimo galvučių. 3. Nustatyti implantacijos operacijų sėkmę naudojant gijimo galvutes. 4. Įvertinti abiejų implantacijos protokolų pasirinkimo kriterijus.Metodika Literatūros šaltinių paieška buvo atlikta remiantis PRISMA rekomendacijomis. Ištirta PubMed duomenų bazė naudojant raktinius žodžius „Dental implant success“, „Dental implant survival“, „Dental implant failure“. Straipsniai turėjo būti ne senesni nei 5 metai. Straipsnių pasirinkimo kriterijai: • In vitro ir/arba in vivo studijos. • Studijos, tiriančios atvirą gijimo būdą naudojant gijimo galvutes po implantacijos operacijų. • Studijos, tiriančios sėkmingų operacijų, panaudojant gijimo galvutes, priežastis. • Studijos, tiriančios veiksnius, turinčius įtakos implantų prigijimui ar atmetimui . • Tyrimai, motyvuotai pateikiantys indikacijas ar kontraindikacijas gijimo galvu