Infekcijos etiologija sergant cistine fibroze

Abstract

Pirmoji bakterija, kurios klinikinė reikšmė infekcijos etiologijoje sergant cistine fibroze buvo lengvai nustatyta, yra Staphylococcus aureus. Pseudomonas aeruginosa (P. aeruginosa), kuri buvo dažnai išskiriama cistine fibroze sergantiems pacientams, 1960 m., 1970 m. pradžioje vertinta kaip ne patogenas ir iki 1990 m. jos reikšmė išliko diskusinė. Šiuo metu P. aeruginosa klinikinė reikšmė yra įrodyta. Nustatyta, kad yra ir kitų, retesnių sukėlėjų, kurie yra svarbūs cistine fibroze sergantiems pacientams: Stenotrophomonas maltophilia (anksčiau vadinta P. maltophilia, Xantomonas maltophilia), Achromobacter xylosoxidans, Pandoraea spp. (įskaitant Pandoraea apista), Netuberkuliozinės Mycobacteria spp. Mikrobiologinės diagnostikos ir rezultatų interpretavimo ypatumai tiriant cistine fibroze sergančius pacientus skiriasi nuo kitomis bakterinėmis infekcijomis sergančiųjų. Interpretuojant mikrobiologinio pasėlio rezultatus, reikia atskirti intermituojančią kolonizaciją nuo lėtinės infekcijos arba dažnai atliekant kartotinius pasėlius, ir/arba nustatant antikūnų atsaką į mikroorganizmą. Jei skrepliuose išskirtas sukėlėjas susijęs su klinikiniu uždegimo vaizdu, patologiniais radiologiniais radiniais, kvėpavimo funkcijos blogėjimu, šio sukėlėjo kiekio mažėjimas ir išnykimas pasėlyje turi sietis su klinikiniu gerėjimu ir gydymu antibakteriniais vaistais. Kvalifikuota mikrobiologinė tarnyba, galinti tiksliai nustatyti patogeno morfologinį tipą ir padėti parinkti optimaliausius antibiotikus, yra būtina sėkmingo antimikrobinio cistinės fibrozės gydymo sąlyga. Staphylococcus aureus was the first bacteria identified in cystic fibrosis as a pathogen. Pseudomonas aeruginosa which was increasingly frequently isolated from cystic fibrosis patients in the 1960s and 1970s, it was initially not realised that it was a pathogen for cystic fibrosis patients and there were still reports until 1990 questioning its significance. A number of other rare bacteria have been detected clinically important for cystic fibrosis patients: Stenotrophomonas maltophilia (previously named P. maltophilia, Xantomonas maltophilia), Achromobacter xylosoxidans, Pandoraea spp. (including Pandoraea apista), Nontuberculous Mycobacteria spp. The features of microbiology diagnostics and result interpretation differ in the case of patients with cystic fibrosis and patients with other bacterial infections. Intermittent colonization should be discriminated from chronic infection either by frequently repeated cultures and/or by detecting an antibody response to the microbe. The morbidity in comprising inflammation, change on chest radiographs and the decrease of lung function and improvement during antibiotic therapy should be related to the presence of the microbe in the sputum and its disappearance or decrease after therapy. Qualified clinical microbiology laboratory service can identify the exact morphological type of pathogen and help to administrate the optimal antimicrobial treatment, that is a warranty of successful antimicrobial treatment of cystic fibrosis.