Mezenterinis panikulitas = : Mesenteric panniculitis
Date Issued |
---|
2017-03-13 |
Literatūros apžvalga
Mezenterinis panikulitas (MP) – reta patologija, apibūdinama kaip lėtinis, nespecifinis žarnyno pasaito riebalinio audinio uždegimas. Ligos paplitimas – 0,16-2,5 proc. Vyrams ši patologija dažnesnė nei moterims, santykis – 2-3:1. Pagrindinis patogeninis mechanizmas yra nespecifinis uždegiminis atsakas į skirtingus etiologiniuis faktorius, tačiau tikslios priežastys iki šiol nepakankamai ištirtos. Histologiškai išskiriamos trys ligos progresavimo stadijos. Dažniausiai ši liga yra besimptomė ir nustatoma atsitiktinai, kitais atvejais simptomai būna nespecifiniai ir kintami. Kompiuterinė tomografija yra pagrindinis tyrimas MP diagnozei nustatyti. Tiksliai diagnozei patvirtinti reikalinga ekscizinė biopsija ir histologinis tyrimas. Nėra visuotinai priimto sutarimo, kokį gydymą skirti, rekomenduojama gydyti imunomoduliatoriais, priešuždegiminiais, antifibrotiniais vaistais. Chirurginis gydymas gali būti taikomas, jei konservatyvusis gydymas neveiksmingas arba yra gyvybei pavojingų komplikacijų.
Mesenteric panniculitis (MP) is a rare condition, characterised by chronic and nonspecific inflammation of the adipose tissue in intestinal mesenteries. The prevalence of MP is 0.16-2.5%. The disease is more common in males than in females 2-3:1. The main pathogenic mechanism of MP is a nonspecific response to a wide variety of etiological factors. Although its precise etiology remains unknown. Histopathologically, the disease progresses in there stages. The disease is often asymptomatic and is identified accidentally. When present, clinical symptoms are non-specific and vary greatly. Abdominal CT scans are the best imaging strategy to confirm the diagnosis. A definite diagnosis of mesenteric panniculitis requires surgical excision biopsy and pathological analysis. There is no consensus of opinion on medical treatment for symptomatic cases. A variety of antiinflammatory, immunomodulatory, and antifibrotic agents are used. Surgical treatment may be attempted if medical therapy fails or in the presence of life threatening complications.