Sporto medicina ir endokrinologija: kas bendra?

Abstract

Sporto medicina – tai teorinė ir praktinė medicinos sritis, tirianti įvairaus amžiaus sportuojančių asmenų sveikatos būklės pokyčius, atsiradusius dėl sistemingų fizinių, fizinio pajėgumo ugdymo ir atsigavimo po treniruočių dėsningumų, sportuojančiųjų po traumų ir ligų treniruočių ypatumų. Tai tarpdisciplininė, klinikinė ir akademinė medicinos specialybė. Ji skatina fiziškai aktyvų gyvenimo būdą bei atlieka diagnostiką, gydymą, prevenciją ir reabilitaciją po traumų ar ligų, atsiradusių dėl visų lygių fizinio aktyvumo, mankštos ar sporto. Fiziškai aktyvių asmenų tikslas paprastai yra pasiekti norimas kūno formas ir masės komponentų pasiskirstymą bei fiziniu aktyvumu gerinti savo sveikatos būklę ir jaustis gerai. Aukšto meistriškumo sportininkų bendrieji tikslai yra treniruotis kiek įmanoma sunkiau, optimaliai adaptuojantis ir atsigaunant, išlikti sveikiems, pasiekti kūno formas, atitinkančias jų sporto šaką, ir maksimaliai pasirodyti varžybų dieną. Sportininkams 20 proc. dažniau yra nustatoma valgymo sutrikimų nei nesportuojantiems: mažas energijos, reikalingos išgyvenimui, kiekis būna 18-58 proc. lengvosios atletikos sportininkų, o funkcinė hipotalaminė amenorėja nustatoma 60 proc. vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikių bei 23 proc. sprinterių. Tai sudaro sąlygas atletės triados išsivystymui: mažas energijos kiekis, funkcinė amenorėja ir osteoporozė. Vertinant osteoporozę, yra ypač svarbus sporto medicinos gydytojų bendradarbiavimas su endokrinologais. Atletės triada iš tiesų yra platesnio RED-S sindromo dalis. Remiantis 2018 m. TOK susitarimu, RED-S (santykinio energijos trūkumo sportuojant) sindromas pasireiškia ne tik moterims, bet ir vyrams. Endokrininis atsakas esant RED-S sindromui pasireiškia dėl mažo energijos, reikalingos išgyvenimui, kiekio, padidėjusio streso, atsiradusio labai didelių fizinių krūvių, nepakankamo miego ir neadekvataus atsigavim o po krūvio.