Antinksčių ašies funkcijos sutrikimai sergant depresija

Abstract

Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė priežastinį ryšį tarp pagumburio-hipofizio-antinksčių (PHA) ašies funkcijos sutrikimų ir depresijos. Depresijai yra būdinga didesnė adrenokortikotropinio hormono (AKTH) ir kortizolio sekrecija ir patologiniai PHA ašies neuroendoktininių mėginių, tokių kaip supresijos deksametazonu testas, stimuliacijos kortikotropiną atpalaiduojančiu hormonu (KAH) testas bei kombinuotas deksametazono ir KAH mėginys, rezultatai. Preklinikiniai ir klinikiniai tyrimai atskleidžia depresijos metu randamų PHA ašies sutrikimų mechanizmus. Vienas iš jų apima smegenų kortikosteroidinių receptorių funkcijos sutrikimus dėl ko suaktyvėja pagumburio neuronai sintezuojantys KAH ir argininą-vazopresiną (AVP). Šie neuropeptidai sukelia tiek neuroendokrininius tiek elgesio pokyčius. KAH veikdamas per KAH1 receptorius sukelia depresijos simptomus. KAH1 receptorių antagonistai gali turėti antidepresinių savybių ir gali būti panaudojami depresijų gydymui. Taigi, psichoendokrininiai PHS ašies tyrimai atskleidžia naują požiūrį į depresijų patogenezę ir atveria naujų depresijos gydymo metodų kūrimo galimybes. The causal relationship between Hypothalamus-Pituitary-Adrenal (HPA) axis function and depression is established. Alterations in HPA system regulation include increased adrenocorticotropical hormone (ACTH) and cortisol secretion at baseline and sfter neuroendocrine tests, including dexamethasone suppression test, Corticotropin-releasing hormone (CRH) test and combined Dexamethazone-CRH test. Clinical and preclinical studies provide mechanism of HPA axis abnormalities in depression. This mechanism includes altered function of central corticosteroid receptor, leading to enhanced activity of neurons producing and releasing CRH and arginine-vasopressin (AVP) in hypothalamus. These neuropeptides mediate neuroendocrine as well as behavioral effects. CRH acting through CRH1 receptor induces depressive symptoms. CRH1 receptor antagonists appear to be a promising perspective for future treatment of depression. Research in the field of psychoendocrinology provides a new perspective into pathophysiology of depressive disorder and promises development of new therapeutic tools.