Rūkymo ir laboratorinių tyrimų rezultatų reikšmė prognozuojant skreplių kultūros konversiją sergantiesiems plaučių tuberkulioze

Abstract

Tikslas. Nustatyti, kurie veiksniai yra svarbiausi norint prognozuoti skreplių kultūros konversiją po 1 mėn. tiesiogiai stebimo tuberkuliozės (TB) gydymo stacionare. Metodai. Į tyrimą įtraukti 52 pacientai (40 vyrų ir 12 moterų, amžiaus vidurkis – 46,5 metų), kuriems pirmą kartą nustatyta vaistams jautri plaučių TB. Prieš pradedant gydymą pacientai buvo apklausti apie rūkymo įpročius, išmatuotas kūno masės indeksas (KMI), atlikti bakteriologiniai TB nustatymo tyrimai (mikroskopija, pasėlis) ir laboratoriniai tyrimai (C reaktyvusis baltymas, vitaminas D, albuminas). Po 1 mėn. gydymo pakartoti bakteriologiniai skreplių tyrimai ir įvertinta, ar įvyko kultūros konversija. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programą „SPSS 23.0“. Analizei taikytas Mann-Whitney U koeficientas bei šansų santykis. Rezultatai pateikti kaip vidurkis ± standartinis nuokrypis. Rezultatai. Kultūros konversija po 1 mėn. nustatyta 20 (38,5 proc.) pacientų. Pacientų, patyrusių konversiją, grupė nesiskyrė nuo nepatyrusių konversijos grupės pagal amžių, lytį, KMI ir vitamino D koncentraciją serume (p>0,05). Nustatyta, kad gydymo pradžioje konversijos grupėje buvo mažesnis CRB (23,9±7,25 mg/l) nei kitoje grupėje (69,2±11,54 mg/l), p=0,001; didesnė albumino koncentracija (38,2±1,23 g/l, kitoje grupėje – 33,69±1,19 g/l, p=0,012) bei lėtesnis TB mikobakterijų augimas pasėlyje (M. tuberculosis vidutiniškai išaugo per 20,2±2,88 dienas, o kitoje grupėje – 12,53±1,35 dienas, p=0,015). Tiriamieji, kurie rūkė daugiau nei 20 pakmečių turėjo 5,96 karto didesnę riziką konversijai neįvykti, palyginus su tais, kurie rūkė mažiau (p=0,045). Pagrindinis veiksnys, įtakojantis konversiją, buvo rūgščiai atsparių bacilų (RAB) kiekis skrepliuose prieš pradedant gydymą. Pacientai, kurių skrepliuose rasta 2+ arba daugiau RAB, turėjo 16,25 didesnę riziką nepat [...].