Policistinių kiaušidžių sindromas: literatūros apžvalga
Anotacija: policistinių kiaušidžių sindromas – tai dažnas endokrinologinis sutrikimas, pasireiškiantis nemažai daliai reprodukcinio amžiaus moterų. Nors ši liga atrasta jau senai, jos patofiziologiniai mechanizmai lieka iki galo neišaiškinti. Šis sutrikimas gali pasireikšti įvairiais simptomais: moters organizmo reprodukcinės sistemos sutrikimais, kaip anovuliacija, oligomenorėja ar amenorėja, įvairiais metaboliniais ar psichikos sutrikimais bei daugybinėmis cistomis kiaušidėse. Tikslas: įvertinti naujausius ir efektyviausius šios ligos diagnostikos ir gydymo būdus Metodai: šiai apžvalgai literatūra buvo renkama pasitelkus “PubMed” duomenų bazę, naudojan prieš tai sugeneruotus raktažodžius bei išnagrinėtas didelis publikacijų, susijusių su šiuo sutrikimu, kiekis. Rezultatai: atlikus literatūros apžvalgą galima teigti, jog efektyviausi šios ligos diagnostikoje išlieka Rotterdam’o kriterijai, naudomaji kartu su biocheminiais hormonų progesterono, testosterono kraujo tyrimai bei transvaginaliniu ultragarsu. Šios ligos gydymo planas turi būti sumodeliuotas atsižvelgiant į pacientės norus išsaugodi galimybę pastoti.
Backround: polycistic ovarian syndrome is a frequently occurring endocrinological disorder within reproductive age women. Although this syndrome has been discovered long time ago, the pathophysiological aspects of this disease are not completely understood. This syndrome can manifest with multiple symptoms: disfunction of female reproductive system presenting as anovulation, oligomenorrhea or amenorrhea, metabolic and psychological disorders and multiple cysts in the ovaries. Aim: in this article we aim to evaluate the most effective diagnostic and treatment methods for this disease. Materials and methods: we have conducted a thorough literature search using predetermined keywords on “PubMed” database. We have analyzed an extensive amount of publications regarding this disease. Results: the most effective modality for diagnosing this syndrome remains the use of Rotterdam criteria, combined with the biochemical testing of progesterone, testosterone and transvaginal ultrasound. The treatment approach should be tailored according to the patients desire to keep the ability to conceive.