Psichodinaminė psichiatrija : [vadovėlis aukštosioms mokykloms]

Abstract

Lietuvos skaitytojams pateikiame pirmąją nuo įprastinės psichiatrijos nukrypstančią knygą. Iki šiol mūsų šalyje psichikos sutrikimai ir jų samprata bei gydymas dažniausiai rėmėsi aprašomosios, arba biologinės, psichiatrijos standartais.Tad nenuostabu, kad ir lietuviškos šiai temai skirtos knygos aiškiai atstovavotokiam požiūriui. Tik pastaraisiais metais psichologijai ir psichoterapijaiskirtus darbus papildė kitoks požiūris į psichikos sutrikimus bei patologinius asmenybės bruožus. Tačiau psichiatrai tokios knygos neturėjo. Pasaulyje psichodinaminė psichiatrija radosi kaip atsvara jau minėtai įprastinei – biologinei, arba aprašomajai – psichiatrijai. Sakoma, kad savo funkcionavimu norėdamas jaustis visavertis, žmogus turi turėti dvi akis. Taip ir psichiatrui reikia turėti abi „akis“ – atstovaujančias biologiniam ir dinaminiam požiūriams. Kitaip sakant, kad geriau suprastų savo pacientą ir suteiktų jam visavertę pagalbą,psichiatras turėtų ne tik mokėti pažinti simptomus ir jungti juos į sindromus bei suvokti biologiniame kūne vykstančius procesus, bet ir suprasti, kaip sąveikauja sąmonėje ir pasąmonėje veikiančios jėgos, kokie psichikos konfliktai lemia blogą žmogaus savijautą ar dar smarkiau sutrikdo jo sveikatą ir kodėl vaikystės patirtys sukuria vienokią ar kitokią psichikos struktūrą. XX amžiaus pradžioje gimusi psichoanalizė pradėjo ir naujosios psichiatrijos erą. Iki tol vyravusį psichikos sutrikimų gydymą fizioterapiniais ar kitaissunkiai pagrindžiamais būdais pakeitė sisteminiu požiūriu į psichikos formavimąsi ir funkcionavimą – ne atsitiktinumais, bet psichikos dinamika – pagrįsti gydymo būdai. Antroje XX amžiaus pusėje suklestėjusi psichofarmakologija atvertė dar vieną psichiatrijos puslapį, o psichoanalizę pamažu buvo pradėta stumti į pašalį. Tačiau kaip ir gyvenime, taip ir moksle kraštutinumai nėra tinka [...].