Kiek mes suvartojame vitaminų?; VI

Abstract

Jei laikytume vitaminų mokslo pradžia Hopkins'o 1906 metais paskelbtą dėsnį, kad, be baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vandens, žmogaus arba gyvulio organizmas yra reikalingas dar kitokių medžiagų, tai vitaminų mokslas yra dar visai jaunas, nes teturi 32 metus. Dar neseniai mes apgraibomis žinojome tik vieną, antrą vitaminą; dabar jų priskaičiuojame jau dvidešimt su viršum. Tiesa, ne visi jie reikalingi žmogui, kai kurie iš jų būtini tik tam ar kitam gyvuliui. Neturėdami supratimo apie vitaminų cheminę struktūrą ir pasigaudami biologinių metodų vitaminams nustatyti, pajėgdavome tik apytikriai pasakyti, ar turi toks ar kitoks maisto produktas vitaminų, ar ne, todėl vitaminų buvimą juose netiksliai žymėdavome vienu, dviem, trimis pliusais, destis, kiek kuris maisto produktas turi jų savyje. Dabar, kada kai kurių vitaminų cheminė struktūra yra jau gerai žinoma, kada kai kuriue vitaminai jau sinteziškai gaminami, nebesunku ir maisto produktų vitaminingumas nustatyti tiksliau. Toli gražu dar negalima to pasakyti apie visus vitaminus, todėl, kaip bus vėliau matyti, mūsų lentelėse dar ir dabar figūruoja, greta gana tikslių vitaminų vienetų arba miligramų skaičių, ir labai netikslūs duomenys, žymimi pliusais. Norint apskaičiuoti, kiek mūsų krašto žmonės suvartoja vitaminų, reikia žinoti, iš vienos pusės, kiek jie kasdien suvartoja įvairių maisto produktų ir, iš kitos pusės, kiek tuose produktuose yra vitaminų. [...]. Wenn wir die Menge der verbrauchten Vitamine berechnen wollen, müssen wir die Nahrungsrationen und die in den Nahrungsmitteln der verabreichten Ration enthaltene Vitaminmenge kennen. Die Nahrungsrationen des litauischen Landwirts, Handwerkers oder Kleinhändlers und des geistig Arbeitenden wurden von einem der Autoren im Jahre 1938 in den "Acta Medicinae Facultatis" Bd V. 1-2. Buch veröffentlicht. Zur Bestimmung des Vitamingehaltes der einzelnen Nahrungsmittel bedienten wir uns der Angaben und Tabellen von Scheunert, Bukin und Bomskov. Die Vitamine A und B1 werden in internationalen Einheiten ausgedrückt das Vitamin C in mg 1-Askorbinsäure, das Vitamin D in γ und das Vitamin E in Ratteneinheiten. Vitamin A verbraucht der Landwirt im Tage 5990 internat. Einheiten, der Handwerker und Kleinhändler 10770 und der geistig Arbeitende 11499 internat. Einheiten. Der Handwerker oder Kleinhändler verbraucht also 80% und der geistig Arbeitende 92% mehr als der Landwirt. Der Landwirt erhält 69,9% des Vitamins A aus Milchprodukten, 23,5% aus Gemüsen, Früchten und Beeren und 6,6% aus Fleischproducten. Der Handwerker und Kleinhändler bezeiht 62,5% des Vitamins A durch Milchprodukte, 24,5% durch Gemüse, Früchte und Beeren und 12% durch Fleischprodukte. Der geistig Arbeitende nimmt 74% des Vitamins A mit Milchprodukten auf, 15% mit Fleischprodukten und 11% mit Gemüse, Früchten oder Beeren. [...].