Mašinų sauga. Nuolatinės prieigos prie mašinų priemonės. 1 dalis. Tvirtinamųjų priemonių parinkimas ir bendrieji prieigos reikalavimai (ISO 14122-1:2016)

Šioje ISO 14122 dalyje nurodyti prieigos prie stacionariųjų mašinų bendrieji reikalavimai ir pateikta rekomendacijų, kaip tinkamai parinkti prieigos priemones, kai būtinoji prieiga prie stacionariosios mašinos nėra galima tiesiogiai nuo žemės lygio arba nuo grindų. Ji taikoma nuolatinės prieigos priemonėms, kurios yra stacionariosios mašinos dalis, ir tvirtinamųjų prieigos priemonių ne mechaniškai valdomoms reguliuojamoms (pavyzdžiui, sulankstomoms arba ištraukiamoms) ir judamosioms dalims. 1 PASTABA „Tvirtinamosios“ prieigos priemonės yra prieigos priemonės, pritvirtintos taip (pavyzdžiui, varžtais, veržlėmis, suvirinant), kad jas būtų galima nuimti tik naudojant įrankius. Šioje ISO 14122 dalyje nustatyti mažiausieji reikalavimai, kurie taip pat taikomi, kai tos pačios prieigos priemonės (pavyzdžiui, darbinės platformos, perėjimo takai, kopėčios) turi būti įrengiamos kaip pastato arba statybinės konstrukcijos, kurioje įrengtos mašinos, dalis su sąlyga, kad tos dalies pagrindinė funkcija yra užtikrinti prieigos prie mašinos priemones. 2 PASTABA Nesant vietinių reglamentų arba standartų šią ISO 14122 dalį taip pat galima taikyti prieigos priemonėms, kurios nepatenka į šio standarto taikymo sritį. Ši ISO 14122 dalis skirta naudoti kartu su atitinkama ISO 14122 dalimi, kurioje aprašomas konkretus prieigos būdas. Visa ISO 14122 serija taikoma stacionariosioms ir mobiliosioms mašinoms, kurioms būtinos tvirtinamosios prieigos priemonės. Ji netaikoma mechanizuotoms prieigos priemonėms, pavyzdžiui, liftams, keltuvams arba kitiems įtaisams, specialiai suprojektuotiems asmenims kilnoti tarp dviejų lygių. Ši ISO 14122 dalis netaikoma prieš jos išleidimo datą pagamintoms mašinoms. Reikšmingi pavojai, kuriuos apima ši ISO 14122 dalis, nurodyti 4 skyriuje