Incidence and Outcome of Pulmonary Complications after Cardiac Surgery.
operacijų.
Yohannan, Linta Mariam |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Markauskienė, Regina | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
The rate of older people undergoing surgery is constantly increasing and the postoperative complications in elderly patients may be as high as 65% of their post-operative respiratory complication rate among older patients is 2.1 to 10.2%. Postoperative pulmonary dysfunction (PPD) is a frequent and significant complication after cardiac surgery. PPD clinical manifestations include atelectasis (16.6–88%) and postoperative hypoxemia without clinical symptoms (3–10%) and acute respiratory distress syndrome (ARDS), which have a low incidence (0.5–1.7%) but high mortality (50–90%). PPD pathogenesis is not clear but it seems to be related to the development of a systemic inflammatory response with a subsequent pulmonary inflammation. Many factors have been described to contribute to this inflammatory response, including surgical procedure with median sternotomy incision, effects of general anesthesia, hypothermia for myocardial protection and cardiopulmonary bypass (CPB), dissection of the internal mammary artery and mechanical ventilation (MV). Protective ventilation strategies can reduce the incidence of atelectasis (which still remains one of the principal causes of PDD) and pulmonary infections in surgical patients. In this way, the open lung approach (OLA), a protective ventilation strategy, has demonstrated attenuating the inflammatory response and improving gas exchange parameters and postoperative pulmonary functions.
Vyresnio amžiaus operuojamų žmonių skaičius nuolat didėja, ir pooperacinių komplikacijų skaičius vyresnio amžiaus pacientams gali siekti net 65%, iš jų pooperacinių kvėpavimo sistemos komplikacijų dažnis tarp vyresnio amžiaus pacientų yra 2.1–10.2%. Pooperacinės plautinės komplikacijos yra dažnos po širdies operacijų. Tai padidina mirtingumo rodiklius ir ilgina gulėjimo ligoninėje trukmę bei didina su tuo susijusias išlaidas. Pooperacinės kvėpavimo sistemos sutrikimai apima atelektazes (16.6–88%), pooperacinę hipoksemiją (3–10%) ir ūminį respiracinį distreso sindromą (ŪRDS), kurio dažnis po operacijos nėra didelis (0.5–1.7%), tačiau aukštas mirtingumas (50–90%). Šiame tyrime analizuojama pooperacinių plautinių komplikacijų dažnis po širdies operacijų ir jų įtaka pooperacinei eigai. Klinikinio atvejo analizės dėka galime suprasti ankstyvo ŪRDS ir plaučių pažeidimo atpažinimo svarbą ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu ir apsvarstyti, kokias kvėpavimo takų priežiūros priemones galima įgyvendinti siekdami šalinti hipoksemijos priežastis.