Šunų ir kačių epuliai
Recenzentas / Reviewer | |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Baigiamojo darbo apimtis 41 lapas, iš viso 25 paveikslai, naudoti 48 literatūros šaltiniai. Tyrimo tikslas: išanalizuoti epulių pasireiškimą šunims ir katėms. Uždaviniai: Ištirti kokią dalį dantenų pakitimų sudaro epuliai, ištirti ar katės, ar šunys dažniau serga epuliais, įvertinti lyties, amžiaus ir veislės įtaką, nustatyti kokio tipo epuliai dažniausiai diagnozuojami šunims ir katėms. Metodai: Renkant mėginius, epuliams priskirti ir dantenų hiperplazijos atvejai. Tyrime naudoti 2015 – 2016 m. privačioje smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje Kaune surinkti 4 kačių ir 2 šunų dantenų mėginiai ir LSMU Veterinarijos akademijos Patologijos centro 2012 – 2016 m. laikotarpio archyve saugomi 6 kačių ir 18 šunų dantenų mėginiai. Viso įvertinti 10 kačių ir 20 šunų dantenų mėginiai. Išvados: Šunų dantenose dažniausiai, 58,33 proc. atvejų, nustatyti epuliai, kačių dantenose epuliai nustatyti 42,86 proc. mėginių. Epuliai dažniau diagnozuoti šunims, dažniau patinams nei patelėms. Epuliai dažniausiai diagnozuoti nuo 6 iki 9 metų amžiaus šunims (58,33 proc. atvejų) ir nuo 4 iki 6 metų amžiaus katėms (50 proc. atvejų). Šunims veislė įtakos sergamumui epuliais neturėjo, katėms epuliai dažniau diagnozuoti mišrūnėms. Šunims dažniausiai, 71,4 proc. visų epulių, diagnozuoti fibromatoziniai epuliai, 14,3 proc. - dantenų hiperplazijos, akantomatozinių ir kaulėjančių epulių - po 7,14 proc. Katėms diagnozuotos dantenų hiperplazijos (66,7 proc.) ir fibromatoziniai epuliai (33,33 proc.), 1 katei diagnozuoti daugybiniai fibromatoziniai epuliai.
The work consists of 41 pages, 25 pictures, 48 references were used. The aim of this study: to evaluate the incidence of canine and feline epulides. The tasks: to findout what part of all gingival pathologies consists epulides, to find out if dog or cats more ofen has epulides, to asses the predisposition of sex, age and breed, and to find out the most common types of epulides diagnosed for cats and dogs. Methods: the gingival hyperplasias were also counted as epulides. 4 feline and 2 canine gingival samples were collected at private small animal clinic in Kaunas between 2015 – 2016 years and 6 feline and 18 canine gingival samples were evaluated from LUHS Veterinary academy Pathology center archivied during 2012 – 2016 years. 10 feline and 20 canine gingival samples were evaluated during this study. Conclusions: the study showed that epulides were diagnosed 58,33 % of canine gingival samples and 42,86 % of feline gingival masses. Epulides were most commonly diagnosed for dogs, most commonly for males. 58,33 % of canine epulides were diagnosed from 6 to 9 years old dogs, 50 % of feline epulides were diagnosed for from 4 to 6 years old cats. There was no breed predisposition for dogs, among cats, the epulides were the most common diagnosed in mixed breed cats. The study showed that 71,4 % of canine epulides were fibromatous epulides, 14,3 % were gingival hyperplasias, acantomateus and ossifying epulides contained at 7,14 % each. For cats, the most common diagnosed types of epulides were gingival hyperplasia (66,7 %) and fibromatous epulides (33,33 %), the multiple feline epulides, identified as fibromatous epulides, were diagnosed for 1 cat.