Prevalence, management and control of diabetes mellitus among Syrian refugees in Duhok governorate, Kurdistan Region of Iraq – a cross sectional study in the camp of Domiz 1.

Background: We are today facing our era’s worst humanitarian crisis. The Syrian Civil War has left more than 13.5 million in need with 6.5 million people internally displaced and more than 4.8 million refugees. Priority has been focused on acute injuries and communicable diseases while chronic diseases have been left in the shadows to slowly become silent killers – with diabetes as one of the diseases taking the lead. Duhok governorate in Kurdistan/Northern Iraq hosts a large number of refugees and IDPs. Limited resources in the area have affected the local population as well as the refugees. Aim: The aim of the study was to assess management of diabetes mellitus and its complications among Syrian refugees in the area’s largest refugee camp Domiz 1. Objectives: 1. To evaluate risk factors for development of disease complications. 2. To describe diabetes control parameters; the means through which it is assessed and how often. Treatment options and availability. 3. To evaluate prevalence of diabetic complications. 4. To analyze potential areas of improvement regarding management of diabetes. Method: There were 204 participants in the study. There were no age restrictions. The study was composed of three parts: I – short interview, II - clinical examination and III – blood analysis. Results and Conclusion: The prevalence of diabetes mellitus within camp Domiz 1 was 0.80%. Results showed that risk factors for development of disease complications were: long duration of residency within the camp; high BMI, decreased physical activity and bad glycemic control. The diabetic control parameters were assessed by Hemoglobin A1c (HbA1c) for the study. Results showed that both T1DM and T2DM had bad glycemic control. Pharmacological therapy for glycemic control was insulin for T1DM and mainly dual therapy with biguanides and sulfonylureas for T2DM patients. Diabetic complications presented as nephropathies, peripheral polyneuropathies, hypertension, dyslipidemia and PAD. The complications were not sufficiently controlled despite pharmacological therapies with statins and anti-hypertensive agents. Prevalence of complications were less among those who had left Syria during later years - suggesting significant lifestyle modifications associated with life within the camp. Among the refugees that participated in the study 45.45% and 61.66% with T1DM and T2DM respectively got their diagnosis after the year of 2011 – the year the Syrian war started.

Tyrimo tikslas: įvertinti cukrinio diabeto gydymą bei komplikacijas tarp Sirijos pabėgelių didžiausioje šios apylinkės Domiz 1 pabėgelių stovykloje. Metodas: Tyrime dalyvavo 204 dalyviai. Nebuvo jokio amžiaus apribojimų. Tyrimą sudarė trys dalys: I - Trumpa apklausa, II - Klinikinis ištyrimas, III - Kraujo tyrimo analizė. Užduotys: 1. Įvertinti ligos komplikacijų vystymosi rizikos veiksnius. 2. Apibūdinti diabeto ligos valdymo kriterijus; priemones, kuriomis ji vertinama ir kaip dažnai. Gydymo galimybės ir prieinamumas. 3. Įvertinti diabeto komplikacijų paplitimą. 4. Išanalizuoti galimas diabeto kontrolės sritis. Rezultatai ir išvados: Diabeto paplitimas stovyklavietėje Domiz1 buvo 0.80%. Rezultatai parodė, kad ligos komplikacijų rizikos veiksniai buvo: ilga gyvenimo stovykloje trukmė, aukštas kūno masės indeksas, sumažėjęs fizinis aktyvumas ir bloga glikemijos kontrolė. Diabeto ligos valdymo kriterijai tyrime buvo vertinami HbA1c. Rezultatai parodė, kad tiek I tipo cukrinio diabeto, tiek II tipo cukrinio diabeto glikemijos kontrolė buvo prasta. Farmakologinis gydymas I tipo cukrinio diabeto pacientų glikemijos kontrolei buvo insulinas, o II tipo cukrinio diabeto glikemijos kontrolei pagrinde buvo naudota dviguba terapija su biguanidais ir sulfonilkarbamidais. Diabeto komplikacijos pasireiškė kaip nefropatijos, periferinės polineuropatijos, hipertenzija, dislipidemija ir periferinių arterijų liga. Komplikacijos nebuvo užtektinai kontroliuojamos, nepaisant farmakologinio gydymo statinais ir antihipertenziniais vaistais. Mažiau komplikacijų turėjo tie, kurie išvyko iš Sirijos vėliau – tai galėtų reikšti ženklius gyvenimo būdo pokyčius, susijusius su gyvenimu stovykloje. Pabėgėliams, dalyvavusiems tyrime, I ir II cukrinio diabeto (atitinkamai 45.45% ir 61.66%) diagnozė buvo nustatyta po 2011-ųjų metų, kai prasidėjo Sirijos karas.