Naujagimių traukulių išeitys
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: Įvertinti tolimąsias išeitis, pasireiškiančias po naujagimystės laikotarpiu patirtų traukulių.
Tyrimo uždaviniai: Išsiaiškinti pobūdį ir dažnį sutrikimų, pasireiškusių vaikams, gimusiems ir/ar hospitalizuotiems į LSMUL KK Neonatologijos kliniką nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 ir patyrusiems traukulius naujagimystės laikotarpiu. Išsiaškinti naujagimių traukulius sukeliančias priežastis, jų dažnį ir įtaką tolimesniam vaiko vystymuisi. Įvertinti sąsajas tarp naujagimių traukulių charakteristikų, demografinių veiksnių, tyrimuose rastų pakitimų ir tolimesnės vaiko raidos.
Tyrimo dalyviai: Vaikai, gimę ir/ar stacionarizuoti į LSMUL KK Neonatologijos kliniką nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 ir patyrę traukulius naujagimystės laikotarpiu.
Tyrimo metodai: Atliktas mišraus tipo tyrimas. Tyrimas sudarytas iš dviejų etapų. Pirmajame etape retrospektyviai analizuotos naujagimių, stacionarizuotų į LSMUL KK Neonatologijos kliniką ir patyrusių traukulius, ligos istorijų duomenys. Antrojo etapo metu atlikta tiriamųjų tėvelių anketinė apklausa, siekiant išsiaiškinti apie esamą vaiko sveikatos būklę ir psichomotorinę raidą.
Tyrimo rezultatai: Išanalizavus duomenis, rasta, kad iš 18 tyrimo dalyvių, kurių amžius 6 – 10 metų, normaliai vystėsi 10 vaikų (55,6%). Iš 8 vaikų – septyniems (87,5%) nustatytas cerebrinis paralyžius, 1 tiriamajam – kalbos sutrikimas su protiniu atsilikimu. Epilepsija diagnozuota 4 (22,2%) tiriamiesiems, visiems nustatyta sutrikusi raida. Priežastys, sukėlusios traukulius, pasiskirstė: intrakranijinės hemoragijos - 22,2%, HIE - 16,7%, bakterinis meningitas - 16,7%, idiopatiniai traukuliai – 16,7%, hipoglikemija – 11,1%, įtartas naujagimių epilepsinis sindromas - 11,1%. Dažniausios priežastys siejosi su nepalankesnėmis išeitims – šių vaikų raida dažniau buvo sutrikusi. Stebėta tendencija, kad buvus trumpiems traukuliams (< 1 min) 60% tiriamųjų raida yra normali (p = 0,547). Pacientų grupėje, kuriems vėliau nepasireiškė traukuliai, sutrikusi raida nustatyta 6 (37,5%) vaikams, o 10 (62,5%) vaikų – vystosi normaliai. Tačiau statistiškai patikimo skirtumo tarp grupių negauta (p = 0,094) Išanalizavus tirtųjų vaikų atliktų EEG duomenis, rasta, jog vaikams, kuriems buvo rasti epilepsiforminiai pakitimai EEG, statistiškai reikšmingai dažniau buvo nustatyta sutrikusi raida (p=0,047).
Išvados: Mažiau nei pusė 6-10 metų amžiaus tiriamųjų turėjo sutrikimų. Dažniausi sutrikimai, nustatyti tiriamųjų grupėje buvo cerebrinis paralyžius ir epilepsija. Dažniausios priežastys, sukėlusios naujagimiams traukulius tirtoje grupėje buvo intrakranijinės hemoragijos, hipoksinė išeminė encefalopatija (HIE) ir bakterinis meningitas; jos buvo nepalankesnės tolesnėms išeitims – šių vaikų raida dažniau buvo sutrikusi, nors statistiškai reikšmingo skirtumo negauta (p > 0,05). Tiriamosios grupės vaikai, kurie naujagimystėje patyrė trumpus traukulius, trunkančius iki 1 min., ir tie, kuriems traukuliai nesikartojo, dažniau vystėsi normaliai, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų negauta (p > 0,05). EEG registruoti epilepsiforminiai pakitimai turėjo svarbią prognostinę reikšmę naujagimių traukulių išeitims – esant pakitimams, vaikų raida dažniau buvo sutrikusi (p<0,05).
Praktinės rekomendacijos: Naujagimiams, kuriems kliniškai stebimi nenormalūs kūno judesiai, įtariami traukuliai, o atliktoje EEG nefiksuojama pokyčių, rekomenduotina registruoti ilgalaikę EEG.
The purpose of this study was to evaluate long-term outcomes in children with neonatal seizures.
Objectives: To find out disorders and their frequency among children with neonatal seizures, who were treated at Lithuanian University of Health Science Kaunas Clinics‘ Neonatology department from 1 January 2009 to 31 December 2012. To find out causes of neonatal seizures, their frequency and the links between the the etiology of neonatal seizures and their outcomes. To analyse the links between the characteristics of neonatal seizures and further neurodevelopment of the affected children. To evaluate the influence of demographic and clinical factors to the patients’ development.
Material and methods: This retrospective study includes children with neonatal seizures, who were treated at Lithuanian University of Health Science Kaunas Clinics‘ Neonatology department from from 1 January 2009 to 31 December 2012. The data was collected from medical charts. As a second step, the outcomes of neonatal seizures were established by sending questionnaires to the parents of the affected children. These included questions about children‘s current health status and their neurodevelopment.
Results: A favourable outcome was seen in 10 of the 18 (55,6%) patients aged from 6 to 10 years old. Seven (87,5%) of those with adverse outcome presented with cerebral palsy, one with dysarthria and mental retardation. 4 (22,2%) children presented with epilepsy followed by neurodevelopment disorders. The most common cause of neonatal seizures was intracranial haemorrhage – 22,2%, hypoxic-ischaemic encephalopathy – 16,7%, bacterial meningitis – 16,7%, idiopathic – 16,7%, hypoglycaemia – 11,1%, suspected neonatal epileptic syndrome – 11,1%. The most common etiologic factors were associated with poor outcomes – neurodevelopment of those children was impaired more often. Our study showed a tendency that children with seizures that had lasted less than 1 minute (60% of all cases) had normal neurodevelopment. Among patients who did not present with post-neonatal seizures, impaired neurodevelopment was found in 6 (37,5%) children, while 10 (62.5%) children had normal development. However, there was no statistically significant correlations between the groups (p = 0.094). Infants with abnormal EEG activity had significantly more often impaired neurodevelopment (p = 0,047).
Conclusions: Less than half of children aged from 6 to 10 years old had the disorders in our study. The most common disorders were cerebral palsy and epilepsy. The most common causes of neonatal seizures in the study were intracranial haemorrhage, hypoxic ischemic encephalopathy (HIE) and bacterial meningitis, which had the biggest impact on the adverse outcomes – the development of those children was impaired more often, although no statistically significant correlation was found (p > 0.05). In our study, infants, who had short convulsions lasting up to 1 minute and those who did not have a post-neonatal seizures, were more likely to develop normally but no significant correlations were found (p > 0.05). EEG monitoring was an important prognostic tool for the adverse outcomes of neonatal seizures – impaired neurodevelopment was significantly associated with abnormal EEG activity (p <0.05).
Practical recommendations: It is recommended to register video-EEG of infants who undergo abnormal movements but their routine electroencephalography (EEG) study is not diagnostic.