Benzodiazepinų skyrimas daugiaprofilinės ligoninės somatinių ligų skyriuose: suvartojimo analizė

Abstract

Po pirmojo benzodiazepino chlordiazepoksido pasirodymo rinkoje 1957 metais didelis kiekis panašių vaistų greitai atrado kelią į klinikinė praktiką ir tapo populiarūs. Benzodiazepinus imta dažnai skirti gydymo įstaigose, netgi tinkamai nedokumentuojant paskyrimų. Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad pradėjus benzodiazepinų grupės preparatus vartoti stacionare, jų vartojimas tęsiamas mažiausiai vienerius metus po išrašymo iš ligoninės. Kiti autoriai nurodo, kad 50 proc. pacientų, kuriems pirmą kartą skirtas benzodiazepinų grupės vaistas, jį vartoja ir po vienerių metų. Atskiri tyrimai, apimantys stacionaro ir ambulatorinius pacientus, rodo, kad 73 proc. paskyrimų nebuvo apibrėžta šių vaistų vartojimo trukmė. Toks jatrogenins priklausomybės benzodiazepinams skatinimas greitai atkreipė dėmesį ir tapo diskusijos objektu, reikalingu imtis konkrečių priemonių. Nustatytos indikacijos skirti benzodiazepinų yra šios: nerimas ir miego sutrikimai, traukuliai, epilepsija, premedikacija ir sedacija teikiant skubią medicinos pagalbą. Vėliau buvo įrodyta, kad benzodiazepinų grupės preparatai yra efektyvūs gydant panikos sutrikimus, katatoniją. [...].