Krūties vėžio termografinės raiškos sąsajos su naviko morfologinėmis, imunohistocheminėmis savybėmis ir krūties audinio struktūra

Abstract

Darbo tikslas - įvertinti ir palyginti krūties vėžio morfologinių ir imunohistocheminių savybių bei mamografijos, ultragarso ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimais nustatomų pakitimų koreliaciją su raiška termografiniuose vaizduose. Darbo uždaviniai: Nustatyti ir įvertinti termografinių vaizdų raiškos priklausomybę nuo naviko morfologinių savybių. Nustatyti ir įvertinti imunohistocheminių savybių įtaką naviko raiškai termografiniuose vaizduose. Nustatyti ir įvertinti krūties audinio struktūros sąsajas su naviko raiška termografi-niuose tyrimuose. Metodai: LSMUL KK radiologijos klinikoje atliktas retrospektyvinis tyrimas. Į tyrimą įtrauktos moterys (n=236), pirmą kartą susirgusios krūties vėžiu nuo 2016 05 01 iki 2018 05 01, besigydančios LSMU Kauno Klinikų krūtų chirurgijos klinikoje ir sutikusios dalyvauti tyrime. Dieną dieną prieš operaciją pacientėms buvo atliekamas termografinis krūtų tyrimas naudojant kamerą “ThermaCAM P640” (FLIR Systems, USA), nuotraukos buvo analizuojamos programa „FLIR Tools“. Atlikus UG, MG ir MRT tyrimus pacientėms buvo įvertintas krūties audinio tankumas, židinio dydis, darininiai pakitimai, patologinės kraujotakos bei darinį maitinančios kraujagyslės buvimas. Rinkti biopsinės medžiagos histologinio tyrimo duomenys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SPSS 22.0 programas, naudojant Manio Vitnio ir Kruskalio Voliso kriterijus bei Spearman‘o koreliacijos koeficientą. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 236 pacientės, kurių vidutinis amžius buvo 60,28 ± 12,11 metai. Dažniausiai nustatyta infiltracinė latakinė karcinoma (72,88 proc.). Nustačius didesnius nei 20 mm pakitimus rastas ryšys (p=0,004) su aukštesne temperatūra termografiniuose vaizduose lyginant su 20 mm ir mažesniais dariniais. Radiologiniais tyrimais dažniausiai aptinkami darininiai pakitimai (85,17 proc.). UG metu vertinant pakitimų kraujotaką, dažniausiai buvo nustatomas hipervaskuliarus navikas (62,7 proc.). Patologinė krūties kraujotaka nustatoma retai (13,16 proc.). 28,81 proc. pacienčių nustatytas in situ komponentas. Esant neinvaziniam komponentui temperatūra statistiškai reikšmingai (p<0,001) buvo didesnė lyginant su atvejais, kai intraduktalinis komponentas nebuvo nustatytas. Daugumai pacienčių (68,64 proc.) nustatytas naviko plitimas limfagyslėmis ir kraujagyslėmis. Dauguma navikų buvo ER teigiami (85,17 proc.), PR teigiami (76,27 proc.) bei HER2 neigiami (66,1 proc.). Dažniausiai nustatytas vidutiniškai diferencijuotas (G2) navikas (79,66 proc.), bei naviko proliferacinio aktyvumo žymuo Ki67 daugiau nei 20 proc. ląstelių (71,34 proc.), tačiau imunohistocheminės savybės įtakos temperatūros pokyčiams neturėjo. Mamografiškai dažniausiai nustatytas mišrios struktūros audinys. Nustatyta, jog vėžiui esant tankiame audinyje temperatūra yra statistiškai reikšmingai (p=0,002) aukštesnė, nei navikų riebaliniame audinyje atvejais. Išvados: Esant didesniam nei 20 mm skersmens navikui temperatūra termografiniuose vaizduose yra aukštesnė lyginant su 20 mm ir mažesniais navikais. Atvejais kuomet buvo nustatytas in situ komponentas nustatyta aukštesnė temperatūra, lyginant su atvejais kai in situ nebuvo rasta. Nustatyta, jog navikui esant tankiame audinyje temperatūra termografiniame tyrime yra aukštesnė lyginant su navikui esant riebaliniame audinyje.