Veido simetrijos vertinimo palyginimas. Literatūros apžvalga
Stainytė, Sigita |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Problemos aktualumas: veido simetrija vis dažniau siejama su grožio ir sveikatos sąvokomis, kurios lemia asmens pasitenkinimą savo išvaizda, prisitaikymą visuomenėje bei komfortišką savijautą. Veido proporcingumas turi įtakos tiek estetinei, tiek funkcinei žmogaus būklei. Tačiau sudėtinga rasti bendrus kriterijus ir normas, leidžiančias spręsti, ar veidas yra simetriškas. Todėl svarbu charakterizuojant pagrindinius skirtumus identifikuoti tiksliausias vertinimo metodikas, kuriomis grindžiami rezultatai gali lemti procedūros ar gydymo būdo pasirinkimą. Darbo tikslas: atliekant sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą pristatyti ir išanalizuoti skirtingus simetrijos vertinimo metodus. Medžiaga ir metodai: mokslinių straipsnių paieška atlikta PubMed/Medline, Cochrane Library ir Willey Online Library duomenų bazėse nuo 2019 m. spalio 1d. iki 2020m. kovo 1d. pagal PRISMA atrankos sistemą. Pagal įtraukimo/atmetimo kriterijus buvo atrinktos studijos, kurių pilni tekstai perskaityti ir atrinktos publikacijos galutinei analizei. Iš tekstų išrinkti duomenys apie veido simetrijos vertinimo metodus. Rezultatai: analizei atrinkta 11 mokslo publikacijų, kuriose aprašomi veido simetrijos vertinimo metodai, pritaikant 2D ir 3D vaizdo projekcijų duomenis. Dvimačio vaizdo duomenų vertinimui panaudotos skaitmeninės fotonuotraukos, o trimačiai duomenys gauti kompiuterinės tomografijos, kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos, „3dMD“ ir „Canfield Vectra“ stereofotometrinėmis veido nuskaitymo programomis. 2D projekcijų simetrijos vertinimas buvo pagrįstas orientyrų pagalba atliktais linijiniais ir kampiniais matavimais, koordinačių sistemomis. 3D simetrijos vertinimo pagrindas – veidrodinio atspindžio principas, sukuriant tobulą dvišalę simetriją ir įvertinant skirtumą tarp realaus paviršiaus ir atspindėto. Kaip pagalbinės priemonės naudojami orientyrai, atskaitos plokštumos, spalvinės histogramos, koordinačių plokštumos. Išvados: šiuo metu populiariausi metodai veido simetrijos vertinimui yra panaudojant 2D ir 3D vaizdus. Sudėtingesnis, tikslesnis ir reikalaujantis specialių analizės programų yra trijų dimensijų vertinimas.
Relevance of the problem: facial symmetry is increasingly associated with the concepts of beauty and health, witch determine a person’s satisfaction with their appearance, adaptation to society and comfort. Face proportionality affects both the aesthetic and functional human condition. However, it is difficult to find common criteria and norms that determine whether a face is symmetrical. Therefore, it is important to characterize differences to identify the most accurate evaluation methods by which the results can lead to a procedure or treatment option. Aim of the work: to present and analyse different methods of symmetry evaluation in a systematic review of scientific literature. Material and methods: scientific articles were searched in PubMed/Medline, Cochrane Library, and Willey Online Library databases from October 1st, 2019 to March 1st, 2020, according to the PRISMA selection system. Studies were selected according to inclusion/exclusion criteria, their full texts have been read and publications selected for their final analysis. Data on methods for assessing facial symmetry were extracted from publications. Results: eleven scientific publications were selected for the analysis describing methods for assessing facial symmetry by using 2D and 3D image projection data. Digital photos were used to evaluate two-dimensional image data, and three-dimensional data were obtained by computed tomography, cone-beam computed tomography, “3dMD” and “Canfield Vectra“ stereophotometric face scanning programmes. The evaluation of the symmetry of 2D projections was based on linear and angular measurements made with the help of landmarks and coordinate systems. The basis for evaluating 3D symmetry was the principle of mirror reflection, creating perfect bilateral symmetry and estimating the difference between the real surface and the reflected. Landmarks, reference planes, colour histograms and coordinate planes were used as aids. Conclusions: currently, the most popular methods for assessing facial symmetry are using 2D and 3D images. More sophisticated, accurate and requiring special analytical programs is three-dimensional evaluation.