Distalinės funkcijos kaitos sąsajos su liemens stabilumu taikant specializuotą pratimų programą distalinės kojų dalies jėgai ir mobilumui gerinti

Abstract

Vienas iš reikšmingiausių XX amžiaus atradimų medicinos srityje - kompleksiškumo teorija, kuri leido teigti, kad viskas, kas vyksta žmogaus organizme yra susiję. Norint parodyti temos aktualumą, tyrime bus žiūrima liemens stabilumo priklausomybė, nuo distalinės kojų dalies funkcijos. Distalinės kojų dalies sutrikimai, tokie kaip raiščių patempimai, plyšimai, kaulų lūžiai, plokščiapėdystė ar kitos patologijos yra gan dažnas reiškinys tarp pasireiškiančių traumų. Pavyzdžiui, Lietuvoje per metus daugiau nei 20 000 žmonių dėl čiurnos raiščių patempimų kreipiasi į gydytojus [1]. Sužalojimo priežastis gali būti netinkama avalynė, blogos sporto, laisvalaikio sąlygos, prieš tai buvusios traumos [2]. Netgi 70 % žmonių, patyrusiems šios dalies traumą (-s), gali išsivystyti lėtiniai simptomai ar lėtinis čiurnos nestabilumas (LČN) [3]. Žinant distalinės kojų dalies sutrikimų dažnumą ir žmogaus organizmo kompleksiškumą, galima išvesti hipotezę, kad distalinės kojų dalies funkcija turi tiesioginių sąsajų su liemens stabilumu. M.A.Wortman, P. O. Mckeon rašo kad patyrus čiurnos traumą reikia lavinti pusiausvyrą, didinti liemens stabilumą, taip pasakydami, kad pažeidus distalinę kojų dalį yra paveikiama ne tik sužalota dalis[5,6]. Darbo tikslas Įvertinti jauno amžiaus moterų liemens stabilumo ir apatinių galūnių distalinės dalies funkcinių rodiklių kaitą taikant specializuotą pratimų programą namams. Darbo uždaviniai Įvertinti skirtingų grupių tiriamųjų liemens stabilumo kaitą prieš ir po specializuotos pratimų programos. Metodika Tyrime dalyvavo 18 jauno amžiaus moterų. Jos buvo suskirstytos į 3 grupes pagal distalinės kojų dalies funkciją. Pirmoje grupėje buvo merginos, kurios neturėjo distalinės kojų dalies sutrikimo, antroje grupėje buvo merginos su lėtiniu čiurnos nestabilumu, trečioje grupėje buvo merg[...]