Options
Probleminio interneto naudojimo sąsajos su psichoemociniu gerbūviu ir subjektyviai išreikštu protiniu nuovargiu
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Mažintas, Arūnas | Komisijos narys / Committee Member |
Vaitkūnaitė, Agnė | Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti PIN, nerimo ir depresijos simptomų paplitimą tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų. 2. Nustatyti PIN sąsajas su depresijos ir nerimo simptomais. 3. Nustatyti PIN sąsajas su psichoemociniu gerbūviu ir subjektyviu protiniu nuovargiu. Metodika. Tiriamųjų imtis sudaryta patogiosios atrankos principu į tyrimą įtraukiant 18-25 m. amžiaus studentus (jaunus suaugusiuosius), studijuojančius LSMU. Iš viso buvo apklausta 111 LSMU studentų (70 proc. moterų), kurių amžiaus vidurkis 21±3 metai. Šiame tyrime buvo naudojama anketa, skirta įvertinti tiriamųjų socialinius ir demografinius duomenis. Bendroji probleminio interneto naudojimo skalė-2 buvo naudojama PIN simptomų sunkumui įvertinti. Devynių klausimų Paciento sveikatos klausimynas buvo skirta įvertinti depresijos simptomų sunkumą, o septynių klausimų Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė – įvertinti nerimo simptomų sunkumą. Psichoemocinio gerbūvio ir nuovargio charakteristikos buvo įvertintos atitinkamai naudojant Pasaulio Sveikatos Organizacijos Geros savijautos rodiklį ir dvidešimties klausimų Daugiamatį nuovargio inventorių. Statistinė duomenų analizė atlikta „SPSS 23.0. for Windows” programų paketu. Rezultatai. Trumpai tariant, 8 % tyrimo dalyvių buvo ryškiai išreikšti PIN simptomai, 66 proc. tiriamųjų išsakė patiriantys nuo lengvų iki sunkių depresijos simptomų, o 61 proc. tiriamųjų pasireškė lengvi ar sunkūs nerimo simptomai. Atsižvelgiant į amžiaus, lyties, laiko skiriamo naršymui internete, santykių statuso ir subjektyvios diagnozės kintamuosius, PIN buvo susijęs su nerimo (β=0,370; p<0,000) ir (β=0,269; p=0,004) depresijos simptomais. Kontroliuojant pagal minėtus socialinius ir demografinius kintamuosius bei kitus PIN rizikos veiksnius, PIN taip pat buvo susijęs su bendru (β=0,234; p<,001) ir fiziniu (β=0,216; p=0,015) nuovargiu, aktyvumo sumažėjimu (β=0,234; p=0,004). Kontroliuojant socialinius ir demografinius kintamuosius, naršymo laiką internete, santykių statusą, subjektyvią diagnozę, nuovargio, nerimo ir depresijos simptomus, sąsaja tarp PIN ir psichoemocinio gerbūvio nenustatyta. Išvados. Daugiau nei pusė LSMU studentų patiria nuo lengvų iki sunkių depresijos ir nerimo simptomų. PIN yra susijęs su nerimo ir depresijos simptomais, nepriklausomai nuo socialinių ir demografinių kintamųjų bei PIN rizikos veiksnių. Net kontroliuojant pagal socialines ir demografines charakteristikas bei PIN rizikos veiksnius, bendras ir fizinis nuovargis bei aktyvumo sumažėjimas yra teigiamai susiję su PIN simptomais. Taikant griežtus kontrolės kriterijus, sąsaja tarp PIN ir psichoemocinio gerbūvio nenustatyta.
Aim of the Study was to test associations between problematic internet use (PIU), psycho-emotional well-being and subjectively experienced fatigue in students. Objectives of the Study: 1. To evaluate prevalence of PIU, anxiety and depression symptoms among Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) students 2. To identify associations between PIU, depression and anxiety symptoms. 3. To identify associations between PIU, psycho-emotional well-being and subjective mental fatigue. Methods. A convenient sampling method was used to form the study sample. Eighteen to 25 year-old students (young adults) at LSMU were invited to participate in an online survey. In sum, study sample comprised 111 respondents (70 % women), with a mean age of 21±3 years. The survey included question covering respondents’ socio-demographic and PIU risk factors information. The Generalized Problematic Internet Use Scale-2 was used to evaluate PIU severity, the Patient Health Questionnaire-9 evaluated depression symptom severity, and the Generalized Anxiety Disorder Scale-7 evaluated anxiety symptom severity. Psycho-emotional well-being and fatigue characteristics were evaluated using the World Health Organization Well-being Index and the Multidimensional Fatigue Inventory. Statistical analysis was performed using SPSS 23.0.0 for Windows. Results. In short, 8 % of study participants had markedly expressed PIU symptoms, 66% experienced from mild to severe depression symptoms, while 61 % had mild to severe anxiety symptoms. PIU was associated with anxiety (β=0,370; p<0,001) and (β=0,269; p=0,004) depression symptoms adjusted for age, gender, internet browsing time, relationship status, and subjective diagnosis. While controlling for sociodemographic and PIU risk factors, PIU was also associated with general fatigue (β=0,234; p<,001), physical fatigue (β=0,216; p=0,015) and decrease in activity (β=0,234; p=0,004). PIU was not associated with psycho-emotional well-being while controlling for sociodemographic characteristics, internet browsing time, relationship status, subjective diagnosis, fatigue, anxiety and depression. Conclusions. More than half of LSMU students experience from mild to severe depression and anxiety symptoms. PIU is associated with anxiety and depression symptoms irrespectively of socio-demographic characteristics and PIU risk factors. Even while controlling for sociodemographic characteristics and PIU risk factors general fatigue, physical fatigue and decrease in activity are positively associated with PIU. When applying stringent control criteria, there was no association between PIU and psycho-emotional well-being.