Naujagimių veršelių atsparumo ligoms didinimas panaudojant probiotines bakterijas užtrūkusioms karvėms
Ladanauskaitė, Simona |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Gumauskas, Girmantas | Komisijos narys / Committee Member |
Šio tyrimo tikslas įvertinti naujagimių veršelių sveikatingumo rodiklius bei atsparumą ligoms, panaudojus probiotines bakterijas užtrūkusioms karvėms. Tikslui pasiekti buvo išsikelti šie uždaviniai: ištirti ir įvertinti užtrūkinimo laikotarpiu panaudotų probiotikų naudą naujagimių veršelių kraujo rodikliams bei mineralams, įvertinti probiotinių bakterijų, panaudotų užtrūkusioms karvėms, įtaką atsparumui pagrindinėms neonatalinėms ligoms bei įvertinti panaudotų probiotikų naudą primilžiui bei pieno riebalų, baltymų, laktozės ir somatinių ląstelių skaičiaus rodikliams po apsiveršiavimo. Tyrimui buvo atsitiktinai parinktos 18 užtrūkusių kliniškai sveikų karvių, kurių veršiavimasis, remiantis fiziologiškai normalia veršingumo trukme, numatytas po 4 savaičių. Visos karvės priklausė holšteinizuotų Lietuvos juodmargių veislei bei buvo antros laktacijos. Buvo sudarytos 2 tyrimų grupės: kontrolinė, kuri gavo įprastą, tranzitinėms karvėms specializuotą pašarą ir tiriamoji, kuri prie įprasto raciono papildomai gavo probiotinį preparatą „ProbioHelp“ („Baltic Probiotics“, Latvija) su probiotinių mielių Saccharomyces cerevisiae bakterijomis. Praėjus 3-4 savaitėms po tyrimo pradžios, karvės pradėjo veršiuotis. Kraujo mėginiai biocheminiams ir morfologiniams kraujo tyrimams surinkti iš 7 dienų amžiaus veršelių abiejose tiriamosiose galvijų grupėse. Tirti rodikliai: albuminai (Alb), asparagininė transaminazė (AST), kalcis (Ca), magnis (Mg), kreatininas (Crea), šlapalas (Urea), fosforas (P), gama – gliutamotranferzė (GGT), leukocitai (Leu), eritrocitai (RBC), hematokritas (HcT), hemoglobinas (Hb). Taip pat naudojantis ūkyje įdiegta kompiuterine bandos valdymo sistema Lely T4C (Time for cows), fiksuojami abiejų galvijų grupių pieno rodiklių (primilžis, riebalai, baltymai, laktozė, somatinių ląstelių skaičius) vertės, praėjus 10 dienų po apsiveršiavimo. Tarp tiriamosios ir kontrolinės galvijų prieauglio, per 7 gyvenimo dienas, nebuvo pasireiškusių neonatalinių, veršeliams būdingų, susirgimų. Dėl šios priežasties negalima teigti, jog probiotinės bakterijos padėjo išvengti neonatalinių ligų. Tarp daugelio morfologinių ir biocheminių tirtų kraujo parametrų reikšmingų skirtumų nebuvo pastebėta. Nustatyti statistiškai reikšmingi rezultatai tarp GGT koncentracijos kraujo serume. 4,5 karto didesnė fermento GGT koncentracija tiriamojoje grupėje leidžia daryti išvadas apie geresnę priešpienio imunologinę sudėtį tų karvių, kurios prie savo įprasto raciono papildomai gavo probiotinio papildo. Apie efektyviau perduotą pasyvųjį imunitetą patvirtina ir teigiama korealiacija tarp GGT ir leukocitų koncentracijų. Visgi tyrimo metu nustatytas 1,5 karto mažesnė SLS koncentracija tiriamojoje grupėje ir tai buvo statistiškai reikšmingas rodiklis. Karvėms, kurios užtrūkinimo periodu prie raciono papildomai gavo probiotinių mielių papildą, buvo nustatytas 13 % didesnis primilžis, 3.0 % didesnis baltymų kiekis, 3,11 % didesnis riebalų kiekis bei 1,09 % didesnis laktozės kiekis. Galima daryti prielaidą, jog probiotinių mielių papildas pagerina imunologinę priešpienio sudėtį bei galvijo pieno parametrus laktacijos periodu.
The aim of this study is to evaluate the health indicators and disease resistance of newborn calves using probiotic bacteria in lactating cows. To achieve this goal, the following tasks were set: to investigate and evaluate the benefits of probiotics used during lactation on the blood counts and minerals of newborn calves, to assess the effect of probiotic bacteria used on lactating cows on resistance to major neonatal diseases cell counts after calving. Eighteen clinically healthy cows were randomly selected for the study and were expected to calve after 4 weeks based on physiologically normal gestational age. All cows belonged to the Holsteinized Lithuanian black and white breed and were second lactations. 2 study groups were formed: a control group that received regular, specialized feed for transit cows and a study group that received the probiotic preparation ProbioHelp (Baltic Probiotics, Latvia) with probiotic yeast Saccharomyces cerevisiae bacteria in addition to the usual diet. 3-4 weeks after the start of the study, the cows started calving. Blood samples for biochemical and morphological blood tests were collected from 7-day-old calves in both study groups. Indicators studied: albumins (Alb), asparagine transaminase (AST), calcium (Ca), magnesium (Mg), creatinine (Crea), carbamide (Urea), phosphorus (P), gamma-glutamotransfer (GGT), leukocytes (Leu) , erythrocytes (RBC), hematocrit (HcT), hemoglobin (Hb). Also using the on-farm computerized herd management system Lely T4C (Time for cows), the values of milk parameters (milk yield, fat, protein, lactose, somatic cell count) of both groups of cattle are recorded 10 days after calving. There were no neonatal, calf-like diseases during the 7-day life between the test and control cattle. For this reason, it cannot be said that probiotic bacteria helped prevent neonatal diseases. No significant differences were observed between the many morphological and biochemical blood parameters tested. Statistically significant results were found between serum GGT concentrations. The 4.5-fold higher concentration of the enzyme GGT in the study group allows us to draw conclusions about the better immunological composition of colostrum in those cows that received probiotic supplementation in addition to their usual diet. The more efficient transmission of passive immunity is also confirmed by the positive correlation between GGT and leukocyte concentrations. However, the study found a 1.5-fold lower concentration of SLS in the study group and was a statistically significant indicator. Cows that received probiotic yeast supplementation during the farrowing period had a 13% increase in milk yield, a 3.0% increase in protein content, a 3.11% increase in fat content and a 1.09% increase in lactose content. It can be assumed that the probiotic yeast supplement improves the immunological composition of colostrum and the parameters of cow's milk during lactation. Key word: cattle, probiotic, neonatal disease