Underlying attitudes and barriers towards children immunization in Nigeria
Inyamuwa Patience, Adogo |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Aim- The aim of the study is to analyze the underlying attitudes and the barriers to children’s immunization in Nigeria. Objectives- 1) -To find out the prevalence of children’s immunization in Nigeria. 2)-To find out the attitudes towards children’s immunization in Nigeria. 3)-Identify the barriers towards children’s immunization in Nigeria. Methods- A cross-sectional study was conducted between July- October, 2020 online via WhatsApp and Facebook groups, in which a questionnaire was distributed in these groups. The study was meant to be carried initially in children's hospitals in Benue State but due to the Coronavirus pandemic, the research had to be conducted online. A knowledge, attitude, and barrier questionnaire were used for the research, the first section dealt with the participants' socio-demographic information, while the second section included three subscales that measured attitudes, awareness, and barriers to childhood immunization. The questionnaire that was distributed was one hundred (100) in number to the mother residing in Makurdi, Benue state, and ninety-nine was returned correctly filled in a survey (response rate was 99%). the questionnaire was comprised of 16 questions and it included a 4-point Likert scale rating and the questions on attitudes dependent on the health belief model. Ethical consideration- approval for conduction of the research online was granted and certified by the Bioethics center of the Lithuanian university of health science. Results- out of 100 respondents, 99 was returned (99% response rate). The age of the mothers was between the age of under 20 to 40 years or more, while the mean age of the mothers was 23years old. The mothers who participated in the study, had children with the age of 0-12years old, the percentage of the mothers who were employed was 72% and those that were unemployed was 28%/, the educational level of the mother was recoded to get a clear understanding during our analyzes, it was grouped into higher and lower educational level, we had a percentage of 80% who had acquired higher education while 20% had lower education. The immunization status was also regrouped into complete, incomplete, and not vaccinated, it was seen that 66.7 % were completely vaccinated,15.2% were incompletely vaccinated while 18.2% were not vaccinated at all. There was a statistically significant difference (p<0.00) between the information about routine immunization and the age of the mother, there was also a statistically significant difference (p<0.00) between the educational level of the mother and the knowledge about immunization. The respondents showed the lowest results in their level of knowledge about certain barriers affecting the immunization of their children. Conclusion- Efforts should be made to increase awareness about vaccines and the importance of vaccination. There should be educational programs for parents/caregivers to teach them about the benefits of getting their children vaccinated. These educational programs must also reinforce some of the ideas contained within this literature review such as the importance of maternal education and health-seeking behavior, as well as the significance of utilizing prenatal care. Moreover, health organizations should organize.
Tikslas - tyrimo tikslas - išanalizuoti pagrindines nuostatas ir kliūtis, trukdančias vaikų imunizacijai Nigerijoje. Tikslai- 1) - Norėdami sužinoti vaikų imunizacijos paplitimą Nigerijoje. 2) -Sužinoti požiūrį į vaikų skiepijimą Nigerijoje. 3) -Nustatykite kliūtis vaikų imunizacijai Nigerijoje.Metodai - skerspjūvio tyrimas buvo atliktas 2020 m. Liepos – spalio mėn. Internetu per „WhatsApp“ ir „Facebook“ grupes, kurio metu šiose grupėse buvo išplatintas klausimynas. Tyrimas iš pradžių turėjo būti atliktas Benue valstijos vaikų ligoninėse, tačiau dėl koronaviruso pandemijos tyrimą reikėjo atlikti internetu. Tyrimui buvo naudojamos žinios, požiūris ir barjerinis klausimynas, pirmame skyriuje buvo nagrinėjama dalyvių socialinė-demografinė informacija, o antrajame - trys poskyriai, matavę požiūrį, sąmoningumą ir vaikų imunizacijos kliūtis. Išplatintas anketos skaičius buvo šimtas (100) motinai, gyvenančiai Makurdyje, Benue valstijoje, ir devyniasdešimt devyni buvo pateikti tinkamai užpildyti apklausos metu (atsakymų procentas buvo 99%). Klausimyną sudarė 16 klausimų, į kurį buvo 4 balų Likerto skalės įvertinimas ir klausimai apie požiūrį, priklausantį nuo įsitikinimų sveikata modelio.Etikos aspektą - patvirtinimą atlikti tyrimą internetu suteikė ir patvirtino Lietuvos sveikatos mokslo universiteto bioetikos centras. Rezultatai - iš 100 respondentų buvo grąžinti 99 (atsakymų procentas - 99%). Motinų amžius buvo nuo 20 iki 40 metų ir daugiau, o vidutinis motinų amžius buvo 23 metai. Motinos, kurios dalyvavo tyrime, turėjo 0–12 metų amžiaus vaikus, dirbančių motinų procentas buvo 72 proc., O bedarbių - 28 proc., Motinos išsilavinimo lygis buvo perkoduotas, kad gautų Mūsų analizės metu aiškus supratimas buvo sugrupuotas į aukštesnį ir žemesnį išsilavinimą, 80 proc. įgijome aukštąjį išsilavinimą, o 20 proc. - žemesnį. Imunizacijos būklė taip pat buvo pergrupuota į visišką, neišsamią ir neskiepytą, buvo nustatyta, kad 66,7% buvo visiškai paskiepyti, 15,2% buvo nevisiškai paskiepyti, o 18,2% buvo visiškai neskiepyti. Statistiškai reikšmingas skirtumas (p <0,00) tarp informacijos apie įprastinę imunizaciją ir motinos amžių buvo, statistiškai reikšmingas skirtumas (p <0,00) tarp motinos išsilavinimo lygio ir žinių apie imunizaciją. Respondentai parodė mažiausią žinių apie tam tikras kliūtis, turinčias įtakos vaikų imunizacijai, rezultatus.Išvada - reikia stengtis didinti informuotumą apie vakcinas ir skiepijimo svarbą. Tėvams / globėjams turėtų būti rengiamos edukacinės programos, skirtos mokyti juos apie vaikų skiepijimo naudą. Šios švietimo programos taip pat turi sustiprinti kai kurias šioje literatūros apžvalgoje pateiktas idėjas, tokias kaip motinos švietimo ir sveikatos siekimo svarba, taip pat nėščiosios priežiūros svarba. Be to, turėtų organizuoti sveikatos organizacijos.