Mikroemulsinių gelių sudėties modeliavimas su ciklopiroksu olaminu, optimizavimas ir biofarmacinis vertinimas

Abstract

Darbo tikslas: Optimizuoti mikroemulsinių gelių sudėtį su ciklopiroksu ir įvertinti optimalios sudėties mikroemulsinių gelių fizikines–chemines, mechanines ir biofarmacines savybes. Darbo uždaviniai: Sumodeliuoti mikroemulsinių gelių sudėtis ir optimizuoti pagal fizikines–chemines, mechanines savybes; įvertinti atrinktos sudėties mikroemulsinių gelių fizikines–chemines, mechanines savybes; ištirti atrinktos sudėties mikroemulsinių gelių su ciklopirokso fizikines–chemines; mechanines savybes, įvertinti ciklopirokso atpalaidavimą iš optimalios sudėties mikroemulsinių gelių. Metodai: Mikroemulsiniai geliai buvo gaminami iš poloksamero 407 ir anksčiau optimizuotos mikroemulsijos. Vertintos fizikinės–cheminės savybės (pH reikšmės, vidutinis dalelių dydis ir polidispersiškumo indeksas), mechaninės savybės (lipnumas, kietumas). Biofarmacinis atpalaidavimo in vitro tyrimas atliktas naudojant modifikuotas Franz-tipo difuzines celes su celiuliozinėmis membranomis. Kiekybiniam ciklopirokso įvertinimui naudotas įdiegtas validuotas ultra efektyviosios skysčių chromatografijos metodas. Rezultatai: Atrinktų sudėčių mikroemulsiniai geliai sudaryti iš 22,5–25 proc. poloksamero 407, hidrogelio dalis mikroemulsiniame gelyje 70–80 proc., mikroemulsijos dalis mikroemulsiniame gelyje 20–30 proc. Šių mikroemulsinių gelių pH buvo 7,1–7,2; vidutinis dalelių dydis buvo 27,55–29,64 nm, polidispersiškumo indeksas buvo 0,270–0,282, lipnumo ribos buvo -0,98 iki -1,08 N, kietumo ribos buvo 2,80–3,20 N. Įterpus 1 proc. ciklopirokso olaminą į atrinktų sudėčių mikroemulsinius gelius vidutinis dalelių dydis, polidispersiškumo indeksas, lipnumas ir kietumas pasikeitė statistiškai nereikšmingai (p>0,05), išskyrus pH, kuris padidėjo ir buvo 9,07–9,17. In vitro tyrimo rezultatai parodė, kad po 4 val. didžiausias ciklopirokso kiekis (2484,99 µg/cm2) atpalaiduotas iš mikroemulsinio gelio, kuro sudėtyje buvo 25 proc. poloksamero 407, mikroemulsijos 20 proc., o hidrogelio 80 proc. Išvados: Eksperimentinio planavimo paviršiaus atsako centrinės kompozicijos modelis neleido optimizuoti mikroemulsinių gelių sudėties. Atrinkti mikroemulsiniai geliai atitiko keliamus pasirinktus kokybės reikalavimus ir yra tinkami užnešti ant odos. Įterpus į atrinktas sudėtis ciklopirokso nustatyta, kad dėl pH šarminių savybių mikroemulsiniai geliai negali būti naudojami ant odos. Nustatyta, kad pagal in vitro atpalaidavimo tyrimus mikroemulsiniai geliai yra tinkami tiekti į organizmą.