Ūminio skausmo rizikos veiksniai punkcijos vietoje po perkutaninės koronarinės intervencijos

Tikslas. Nustatyti ūminio rankos skausmo po perkutaninės koronarinės intervencijos rizikos veiksnius. Metodika. Atliktas perspektyvusis stebėjimo tyrimas. Ištirti 136 pacientai, stacionarizuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Kardiologijos kliniką atlikti perkutaninę koronarinę intervenciją 2018-2020 metais. Surinkti tiriamųjų demografiniai duomenys, procedūros metu stebėtas arterinis kraujospūdis (AKS) ir širdies susitraukimų dažnis (ŠSD). Pacientų paprašyta skausmą įvertinti nuo 0 iki 10 skaitinėje skausmo skalėje procedūros metu, 2 val., 12 val., 24 val. ir 48 val. po procedūros. Gauti duomenys išanalizuoti statistiniais metodais. Rezultatai. Moterys nurodė didesnius skausmo balus visuose vertintuose laiko taškuose: intervencijos metu, po 2 val., po 12 val., po 24 val. ir po 48 val. (p=0,003, p<0,001, p=0,010, p=0,022 ir p=0,048 atitinkamai). Moteriškoji lytis buvo skausmo rizikos veiksnys procedūros metu (p=0,018), 2 val. (p=0,008), 12 val., (p=0,023), 24 val. (p=0,045) ir 48 val. po procedūros (p=0,046). Ūminiam skausmui po 24 val. įtakos turėjo cukrinis diabetas (SD), (p=0,041). Dislipidemija turėjo įtakos skausmui procedūros metu (p=0,024), po 12 val. (p=0,018), po 24 val. (p=0,028). Didesnis sistolinis AKS buvo susijęs su skausmu procedūros metu (p=0,022). Išvados. Moterys procedūros metu ir po jos skausmą įvertino didesniais balais. Ūminio skausmo rizikos veiksniai transradialinės PKI metu ir po jos buvo moteriškoji lytis, dislipidemija ir cukrinis diabetas.

Introduction. Our aim was to estabilish risk factors for acute pain after percutaneous coronary intervention (PCI). Methods. We performed a single center prospective observational study of 136 patients that were admited to Hospital of Lithuanian university of health sciences Kaunas clinics for percutaneous coronary intervention during 2018-2020 period. Demographic data of enrolled patients was collected. Arterial blood pressure and heart rate was monitored during the procedure. Patients were asked to evaluate their pain in numerical pain rating scale from 0 to 10 during the procedure, 2 hours, 12 hours, 24 hours and 48 hours after the procedure. Collected data was analyzed using statistical methods. Results. Females reported higher pain scores during all time points – during the intervention, 2 h, 12 h, 24 h and 48 h after the procedure (p=0.003, p<0.001, p=0.010, p=0.022 and p=0.048, respectively). Female gender was a risk factor for acute pain during the procedure (p=0.018), 2h (p=0.008), 12h (p=0.023), 24h (p=0.045) and 48h (p=0.046) after the procedure. Diabetes was risk factor for acute pain 24h after the procedure (p=0.041). Dyslipidemia was found to be risk factor for acute pain during the procedure (p=0.024), 12h (p=0.018) and 24h (p=0.028) after the procedure. Higher systolic blood pressure was associated with pain experience during the PCI. Conclusion. Females reported higher pain scores during PCI and at all time points after the PCI. Risk factors for acute pain after transradial PCI included female sex, dyslipidemia and diabetes.