Skirtingų kineziterapijos metodų poveikis ir jį lemiantys veiksniai asmenims, jaučiantiems cervikogeninį galvos skausmą
Recenzentas / Reviewer | |
Dadelienė, Rūta | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos techninis sekretorius / Committee Technical Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Radžiūnienė, Margarita | Komisijos narys / Committee Member |
Pranskaitytė-Bielevičienė, Aistė | Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas – įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį ir jį lemiančius veiksnius asmenims, jaučiantiems cervikogeninį galvos skausmą. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti abiejų tiriamųjų grupių asmenų skausmo intensyvumą prieš ir po kineziterapijos. 2. Įvertinti ir palyginti abiejų tiriamųjų grupių asmenų kaklo funkcinę negalią prieš ir po kineziterapijos. 3. Įvertinti ir palyginti abiejų tiriamųjų grupių asmenų kaklo judesių amplitudę prieš ir po kineziterapijos. 4. Įvertinti ir palyginti abiejų tiriamųjų grupių asmenų kaklo raumenų jėgą prieš ir po kineziterapijos. 5. Įvertinti ir palyginti abiejų tiriamųjų grupių asmenų skausmo intensyvumo, kaklo negalios indekso, aktyvios kaklo judesių amplitudės bei kaklo raumenų jėgos sąsajas. Tyrimo metodika: 1. Medicininės dokumentacijos analizė. 2. Skausmo intensyvumas vertintas pagal skaičių analogijos skalę (SAS). 3. Kaklo negalios indeksu įvertinta kaklo funkcinė negalia. 4. Kaklo judesių amplitudė (lenkimas, tiesimas, lenkimasis į dešinę ir į kairę) vertinta goniometru. 5. Kaklo raumenų jėga vertinta dinamometru. 6. Atlikta matematinė statistinė duomenų analizė. Tyrimo kontingentas: Tyrime dalyvavo 20 tiriamųjų, jaučiančių cervikogeninį galvos skausmą. Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi tiriamąsias grupes po 10 asmenų. Pirmos grupės tiriamiesiems buvo taikoma kineziterapija kartu su post – izometrine relaksacija, antros grupės – kineziterapija su vibracija. Darbo išvados: 1. Skausmo intensyvumas sumažėjo abiejose grupėse, tačiau reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo nustatyta. 2. Kaklo negalios indekso rodikliai abiejose grupėse sumažėjo, tačiau reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo nustatyta. 3. Aktyvi kaklo judesių amplitudė po kineziterapijos pagerėjo abiejose grupėse, tačiau reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo nustatyta. 4. Kaklo raumenų abiejose grupėse padidėjo, tačiau reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo nustatyta. 5. Po taikytos kineziterapijos, nustatyta, kad I grupės tiriamiesiems kaklo lenkimo ir tiesimo judesys labiausiai buvo susijęs su skausmo intensyvumu, o II grupės tiriamiesiems – kaklo raumenų jėga susijusi su kaklo negalios indeksu.
The aim of the study. To assess the effect of different methods of physiotherapy and factors that determine it on individuals with cervicogenic headaches. The objectives of the study are: 1. To assess and compare pain intensity in both study groups before and after physiotherapy. 2. To assess and compare neck functional impairment in both study groups before and after physiotherapy. 3. To assess and compare active cervical range of motion in both study groups before and after physiotherapy. 4. To assess and compare neck muscle strength in both study groups before and after physiotherapy. 5. To assess and compare the correlation between pain intensity, neck disability index, active cervical range of motion and neck muscle strength in both study groups. Research methodology: 1. Analysis of medical documentation. 2. The intensity of pain was assessed with a number analogy scale (NAS). 3. Neck functional disability was assessed with a neck disability index (NDI). 4. Active cervical range of motion (flexion, extension, side bending to the right and left) was evaluated with a goniometer. 5. Neck muscle strength was assessed with a dynamometer. Study contingent. The study included 20 subjects with cervicogenic headaches. Subjects were randomly selected into two groups of 10. The first group of subjects underwent physiotherapy in combination with post – isometric relaxation, and the second group – physiotherapy with vibration. Conclusions of the work: 1. The intensity of pain decreased in both groups, but no significant difference was found between the groups. 2. Neck disability index indicators decreased in both groups, but no significant difference was found between the groups. 3. After physiotherapy, active cervical range of motion improved in both groups, but no significant difference was found between the groups. 4. Neck muscle strength increased in both groups, but no significant difference was found between the groups. 5. In the first group of subjects, neck flexion and extension movements were mainly related to pain intensity, while in the second group of subjects, neck muscle strength was associated with neck disability index.