Vibracinės ir impulsinės elektromagnetinio lauko terapijos efektyvumo palyginimas žirgų nugaros funkcionalumui, paremtas mechaninio skausmo slenksčio pokyčiais, tiriant algometru
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Žirgo nugara - viena svarbiausių struktūrų, ne tik užtikrinanti žirgo balansą, bet ir palaikanti raitelio svorį. Itin dažnai sportiniai žirgai baigia savo karjerą dėl patologinių pokyčių nugaros srityje, sukeliančių nuolatinį skausmą ir diskomfortą jojimo metu. Magistro darbo tyrimo tikslas – ištirti vibracinės ir impulsinės elektromagnetinio lauko terapijos efektyvumą nugaros funkcionalumui, remiantis nocicepcinio slenksčio verčių pokyčiu, tiriant algometru. Tyrime dalyvavo 40 kliniškai sveikų žirgų, naudojamų laisvalaikio jojimui arba jojimo mokykloje (n = 40). Tyrimas algometru buvo atliktas remiantis K. K. Haussler, Erb ir Varcoe-Cocks et al. metodika balno aplikavimo srityje. Prieš terapijos aplikavimą nocicepcinio slenksčio vertės varijavo nuo 5,77 kg/cm2 iki 15,7 kg/cm2, nepriklausomai nuo tirto anatominio taško. Naudojant vibracinę terapiją, nocicepcinio slenksčio vertės vidutiniškai pakilo nuo 1,25 iki 2,15 kg/cm2, naudojant impulsinę elektromagnetinio lauko terapiją, nuo 1,55 iki 2,53 kg/cm2 (p ≤ 0,05). Impulsinės elektromagnetinio lauko terapijos eksperimentinėje grupėje nocicepcinio slenksčio vertės padidėjo 71,43 proc., o vibracinės terapijos eksperimentinėje grupėje - 50 proc. matuotų anatominių taškų. Nustatyta, kad impulsinė elektromagnetinio lauko terapija buvo efektyvesnė už vibracinę terapiją 43 proc. matuotų taškų. Ir tik 14 proc. matuotų taškų vibracinė terapija nocicepcinį slenkstį padidino efektyviau. Remiantis tyrimo rezultatais, impulsinė elektromagnetinio lauko terapija yra efektyvesnė nei vibracinė nugaros funkcionalumui gerinti, remiantis nocicepcinio slenksčio verčių pokyčiu, tyrimą atliekant algometru.
Horse‘s back- one of the most important structures, not only ensuring horse balance, but also supporting rider weight. Very often, sport horses retire from their career because of pathological changes in back, which causes excessive pain and discomfort during riding. The back of a sport horse undergoing significant mechanical load. Purpose of the master's study is to investigate vibration and PEMF therapy effectiveness for back functionality, based on MNT changes, measured by pressure algometer. 40 (n = 40) clinically healthy horses, used for pleasure riding or riding school were investigated . Investigation was based on Haussler and Erb and Varcoe-Cocks et al. Methodics, at saddle application site. MNT values before investigation varied from 5,77 kg/cm2 - 15,7 kg/cm2, regardless of the location tested. MNT values averagely increased 1,25 - 2, 15 kg/cm2 at vibration therapy experimental group and 1, 55 iki 2,53 kg/cm2 at PEMF therapy group (p ≤ 0,05). MNT values increased 71,43% of measured anatomical landmarks at PEMF group and 50% of measured landmarks at vibrating therapy group. PEMF therapy was more effective than vibrating therapy at 43% measured landmarks. In only 14 % measured landmarks vibration therapy was more effective than PEMF. In 29% of measured landmarks did not detected any statisticaly significant difference between PEMF and vibration therapy. No significant change was detected at control groups. Based on investigation results, PEMF therapy is more effective than vibration therapy for horse back functionallity, based on MNT changes, measured by pressure algometer.