Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajono 4–6 metų amžiaus vaikų alergijos maistui paplitimas ir sąsajos su prenataliniais, perinataliniais ir postnataliniais veiksniais
Motužytė, Laura |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Švarcienė, Ieva | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Marazienė, Daiva | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas. Ištirti Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajono 4-6 metų amžiaus vaikų alergijos maistui paplitimą ir sąsajas su prenataliniais, perinataliniais ir postnataliniais veiksniais. Uždaviniai. 1. Nustatyti Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajono 4-6 metų amžiaus vaikų alergijos maistui paplitimą ir dažniausiai pasireiškiančius klinikinius simptomus. 2. Išanalizuoti Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajono 4-6 metų amžiaus vaikų prenatalinius, perinatalinius ir postnatalinius rizikos veiksnius maisto alergijai išsivystyti. 3. Įvertinti Kauno miesto Žaliakalnio mikrorajono 4-6 metų amžiaus vaikų alergijos maistui sąsajas su prenataliniais, perinataliniais ir postnataliniais rizikos veiksniais. Metodika. Atliktas momentinis tyrimas. Tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Analizei tinkamomis pripažintos 189 anketos. Tyrimo metu buvo apklausiami 4-6 metų amžiaus vaikų tėveliai (globėjai). Statistiniu paketu SPSS 22.0 buvo tikrinamos hipotezės apie dviejų požymių priklausomumą, kurios buvo tikrinamos naudojant (χ2 ) kriterijų. Priklausomų kintamųjų reikšmėms prognozuoti buvo taikoma logistinė regresija. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Iš 189 tyrime dalyvavusių 4-6 metų amžiaus vaikų tėvelių AM pasireiškė 28,0 proc. vaikų, o dažniausiai pasitaikantys klinikiniais simptomai yra odos ir virškinamojo trakto pažeidimai. AM išsivystymas statistiškai reikšmingai priklauso nuo šių prenatalinių rizikos veiksnių: rūkymas, pasyvus rūkymas, šeimos anamnezė ir antibiotikų vartojimas nėštumo metu, nes p<0,05. AM yra statistiškai reikšmingai priklausoma nuo šio perinatalinio rizikos veiksnio: gimimo būdas p<0,05. AM yra statistiškai reikšmingai priklausoma nuo šių postnatalinių rizikos veiksnių: žindymo trukmė, gydymas antibiotikais, kontaktas su naminiais gyvūnais ir pelėsis namuose p<0,05. Išvados. 1. Kas trečiam 4-6 metų amžiaus vaikui 28,0 proc. pasireiškė AM, o dažniausiai pasitaikantys klinikiniai simptomai yra odos pažeidimai 51,9 proc. ir virškinamojo trakto pažeidimai 18,5 proc. vaikų. 2. Nustatyta, kad vaikų AM dažniausiai priklauso nuo šių kintamųjų: šeimos anamnezė, rūkymas, pasyvūs rūkymas, gimimo būdas, žindymo trukmė, vaiko gydymas antibiotikais, pelėsis namuose. 3. Nustatyta, kad didžiausios sąsajos tarp vaikų AM išsivystymo ir rizikos veiksnių skirtinguose laikotarpiuose yra šeimos anamnezė, gimdymo būdas, vaiko gydymas antibiotikais.
Aim of the study. To investigate the prevalence of food allergy in 4-6 year old children in Kaunas Žaliakalnis micro-district and interfaces with prenatal, perinatal, postnatal factors. Objectives. 1. To determine the prevalence of food allergies and the most common clinical symptoms of children aged 4-6 in the micro-district of Žaliakalnis in Kaunas. 2. To analyze the prenatal, perinatal, postnatal risk factors for the development of food allergy in children aged 4-6 in Kaunas Žaliakalnis micro-district. 3. To evaluate the interfaces of food allergies of children aged 4-6 years in Kaunas Žaliakalnis micro-district with prenatal, perinatal, postnatal risk factors. Methods. Instantaneous study was performed. The research data collection method is an anonymous questionnaire. 189 questionnaires were suitable for analysis. Parents (guardians) of children aged 4- 6 years were interviewed during the study. The statistical package SPSS 22.0 tested hypotheses about the dependence of two traits using the (χ2 ) criterion. Logistic regression was used to predict the values of the dependent variables. Differences were considered statistically significant at p<0.05. Results. Of the 189 parents of children aged 4-6 years in the study, FA occurred in 28% children, and the most common clinical symptoms are skin and gastrointestinal lesions. The development of FA is statistically significantly dependent on prenatal risk factors such as smoking, passive smoking, family history, use of antibiotics during pregnancy. FA are statistically significantly dependent on this perinatal risk factor: method of birth. FA are statistically significantly dependent on the following postnatal risk factors: duration of breastfeeding, antibiotic treatment, contact with pets, mold. Conclusions. 1. Every third child aged 4-6 years 28% has FA, and the most common clinical symptoms are skin lesions in 51.9%, gastrointestinal disorders 18.5% children. 2. FA were found to be statistically significantly dependent on the following variables: family history, smoking, passive smoking, method of birth, duration of breastfeeding, treatment of the child with antibiotics, mold. 3. The highest correlations were found between the development of FA and risk factors in children at different times are family history, method of childbirth, treatment of the child with antibiotics.