Dauginių ir pavienių sąnario kremzlės pažeidimų gydymas panaudojant daugiasluoksnes MaioRegen trikalcio fosfato ir kolageno nano membranas kartu su kaulų čiulpų stimuliacijomis

Temos aktualumas Sąnario kremzlės (SK) pažeidimai yra vieni iš sudėtingiausiai diagnozuojamų ir gydomų sąnario pažeidimų. Pažeista SK dažniausiai neberegeneruoja, prasideda osteoartrozės procesai, kurie iki šiol yra sunkiai valdomi. Dažniausiai, arba beveik visais atvejais šie defektai Lietuvoje gydomi tiktai taip vadinama „mikrolūžių“ metodika; yra žinoma, kad po jos sąnaryje lieka tiktai 1-3% regeneruoti gebančių ląstelių. Pastaruoju metu vis populiaresnis tampa daugiasluoksnių kolageno membranų ir kaulų čiulpų stimuliacijos metodų (KČS+M) panaudojimas gydant SK pažeidimus. Gydymas brangus, Lietuvoje nekompensuojamas PSDF lėšomis, todėl gydymo efektyvumo analizė yra labai svarbi nustatant teisingas šio gydymo reikalingumo indikacijas. Darbo tikslas (-ai) Palyginti KČS+M su tiktai kaulų čiulpų stimuliacijos metodu (KČS) gydant dauginius ir pavienius SK pažeidimus. apatinio krašto sistemą reikšmingai sumažina pooperacinių komplikacijų dažnį, sunkumą, pagreitina gijimą, palengvina reabilitaciją ir daro teigiamą įtaką galutiniams gydymo rezultatams. Tyrimo metodai Retrospektyvinio tyrimo metu buvo palyginti klinikiniai KČS+M(35 pacientai) ir tiktai KČS (40 pacientų) metodai, gydant dauginius ir pavienius SK pažeidimus. Į tyrimą buvo įtraukti 75 pacientai, operuoti 2010- 2018 metų laikotarpiu. Į tyrimą taip pat buvo įtraukti ir tie pacientai, kuriems kartu su minėtomis metodikomis buvo atliktos koreguojančios atviro kampo blauzdikaulio osteotomijos (HTO), priekinio kryžminio rekonstrukcijos (PKRr) ar girnelės medialinio laikiklio (MPFLr) rekonstrukcijos. KČS+M metodas buvo atliktas panaudojant MaioRegen, chondroplius daugiasluoksnę kolageno ir trikalcio fosfato nano-membraną, kuri prie defekto kraštų buvo fiksuota medicininiais fibrino klijais, o operacijos metu buvo padengti visi rasti SK defektai. Remiantis atliktų rekonstrukcijų kompleksiškumu galutiniam vertinimui buvo išskirtos 8 grupės: 1- KČS+M; antra - KČS+M+HTO; trečia - KČS+M+PKRr; ketvirta - KČS+M+MPFLr; penkta- KČS; šešta - KČS+HTO; septinta - KČS+PKRr; aštunta - KČS+MPFLr; Rezultatai vertinti remiantis ICRS klausimynu, kai kuriais atvejais ir kontroliniu BMR įvertinimu. Vidutinis įvertinimo laikotarpis KČS+M grupėje buvo 9,5 mėnesiai (8-24 mėnesiai), o KČS grupėje – 6,8 metai (2- 8 metai). Prieš operaciniu laikotarpiu vertinant ICRS klausimynu grupės reikšmingai nesiskyrė, tačiau KČS+M grupė buvo jaunesnė (amž., vidurkis – 38,7 metai) ir kremzlės defekto plotas buvo didesnis (vid.,5,8 kv cm), nei KČS grupės amž., vidurkis (49,5 metai) ir kremzlės defekto plotas (vid.,2,8 kv cm). Rezultatai Visose grupėse įvertinimo laikotarpiu buvo nustatytas statistiškai reikšmingas klinikinių rezultatų pagerėjimas (p<0.05), remiantis ICRS klausimynu. Lyginant tarp KČS+M su KČS metodų, geriausi ICRS įvertinimai gauti gydant pavienius girnelės vagos (p=0,001), vidinio šlaunikaulio krumplio (p=0,04) ir išorinio šlaunikaulio krumplio defektus kremzlės defektus (p=0,02). KČS+M – ICRS įvertinimas 9,5 mėnesiai (8-24 mėnesiai) buvo 87,4, o KČS– 6,8 metai (2-8 metai) – 68.7 (p=0,001). Multifokalinių kremzlės defektų ICRS gydant KČS+M – 78,9, o vieno defekto – 89,7 (p=0,0001), gydant KČS - – 68,9, o vieno defekto – 79,7 (p=0,001), atitinkamai. Gydant kremzlės defektus kartu su PKRr, HTO ar MPFLr, taikant KČS metodą - 6,8 metai (2-8 metai) po operacijų, nustatytas 35 procentų atkrytis po PKRr+KČS, 40 procentų po HTO ir 70 procentų po MPFLr. Dėl trumpo vertinimo laikotarpio (9,5 mėnesiai), atkryčių KČS+M grupėse nenustatėme. Išvados, rekomendacijos Remdamiesi savo ir EVIDENCE ortopedinėje literatūroje duomenimis, keičiame savo praktikoje nusistovėjusias tendencijas „visus kremzlės defektus gydyti tiktai taip vadinama „mikrolūžių“ metodika“ ir kur tik įmanoma rekomenduojame taikyti daugiasluoksnės kolageno membranos ir kaulų čiulpų stimuliacijos metodą gydant pavienius ar dauginius sąnario kremzlės pažeidimus, taip pat kombinuojant šį metodą su PKRr, MPFLr ar HTO procedūromis. Kol kas, deja, šis metodas Lietuvoje nekompensuojamas PSDF lėšomis, todėl gydymo efektyvumo analizė yra labai svarbi nustatant teisingas šio gydymo reikalingumo indikacijas.