Stipinkaulio proksimalinės dalies lūžių gydymas vaikams LSMUL KK

Abstract

Temos aktualumas Stipinkaulio galvos ir kaklo srities lūžiai vaikams sudaro apie 5-10 proc. visų alkūnės srities lūžių. Dažniausiai įvyksta vaikams nuo 5 iki 14 metų, krintant ant ištiestos rankos. Literatūros duomenimis, šie lūžiai dažnai susiję su didele komplikacijų rizika, neretai įvyksta drauge su dilbio kaulų išnirimu, žastikaulio medialinio epikondilo ar alkūninės ataugos lūžiu. Gydymo metodo pasirinkimas priklauso nuo fragmento poslinkio dydžio, kampo, vaiko amžiaus. Geresniam rezultatui užtikrinti, gydymas turi būti pradėtas kaip galima anksčiau, o atstatytos stipinkaulio galvos poslinkis neturi būti didesnis nei 30 laipsnių. Darbo tikslas (-ai) Išanalizuoti dažniausiai pasitaikančius vaikų stipinkaulio galvos ir kaklo lūžius bei apžvelgti jų gydymo metodus. Tyrimo metodai Retrospektyviai išanalizuota 32 vaikų, gydytų dėl stipinkaulio galvos ir kaklo lūžių LSMUL KK VOTS nuo 2015 iki 2020 metų, medicininė dokumentacija ir radiologinio tyrimo duomenys. Vertinta vaikų amžius, lūžio tipas, fragmentų poslinkis po traumos ir po gydymo, gydymo metodas, rankos funkcija po gydymo. Rezultatai Nuo 2015 iki 2020 metų LSMUL KK VOTS gydyti 32 vaikai, patyrę stipinkaulio galvos ar kaklo lūžį. Iš jų – 13 mergaičių ir 19 berniukų. Vaikų amžius gydymo metu buvo nuo 5 iki 15 metų, amžiaus vidurkis – 10 metų. 24 vaikai (75 proc.) patyrė izoliuotą stipinkaulio galvos ar kaklo lūžį, 8 atvejai (25 proc.) buvo kombinuoti su kitų lokalizacijų kaulų lūžiais bei dilbio kaulų išnirimu. Pagal Chambers klasifikaciją, 18 vaikų (56 proc.) nustatytas stipinkaulio kaklo (metafizinis) lūžis, 10 vaikų (31 proc.) - Salter-Harris II tipo lūžis, dviems vaikams – Monteggia tipo lūžis, vienam vaikui – intrasąnarinis Salter-Harris IV tipo lūžis. Vienas vaikas patyrė daugiaskeveldrinį stipinkaulio galvos lūžį. 22 visų lūžių (69 proc.) fragmento kampinis poslinkis buvo nuo 30 iki 60 laipsnių, 10 atvejų (31 proc.) – didesnis nei 60 laipsnių. 14 vaikų (44 proc.) buvo atlikta stipinkaulio ir alkūnkaulio uždara repozicija narkozėje bei imobilizacija gipso įtvaru, 18 vaikų (56 proc.) buvo operuoti, darant osteosintezę. 15 iš jų (83 proc.) atlikta intramedulinė osteosintezė elastinėmis vinimis (ESIN), vienam - osteosintezė sraigtais, vienam – perkutaninė osteosintezė Kiršnerio vielomis, vienam – stipinkaulio galvos endoprotezavimo operacija. Po gydymo 30 vaikų radiologiškai stebėta kampinė deformacija - mažiau nei 30°, dviems – daugiau nei 30°. Pooperaciniame periode iki 6 mėn. penkiems vaikams stebėta alkūnės sąnario kontraktūra, vienam – n. radialis pažeidimo simptomai. Išvados, rekomendacijos Stipinkaulio proksimalinės dalies lūžiai dažniausiai įvyksta vidutiniškai 10 metų vaikams. Dažniau įvyksta izoliuotas stipinkaulio metafizinės dalies lūžis. Esant didesniam nei 30 laipsnių kampiniam poslinkiui rekomenduojama atlikti uždarą repoziciją arba osteosintezę. ESIN yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas, atliekant osteosintezę. Stipinkaulio galvos poslinkis po repozicijos neturi būti didesnis nei 30 laipsnių.