Arthoscopic Latarjet procedure. Why I do it arthroscopically

Abstract

Tyrimo tikslas:Retrospektyviai išanalizuoti artvirų ir artroskopinių Latarjet operacinių metodikų komplikacijas gydant peties sąnario nestabilumą. MedžiagaTyrime perspektyviai įvertintos LSMUL KK Ortopedijos-traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriuje atliktų 21 artroskopinių ir 20 atvirų Latarjet operacinių metodikų komplikacijos gydant peties sąnario nestabilumą. Visi pacientai buvo įvertinti naudojant Constant skalę po operacijų praėjus vidutiniškai 10 mėnesių (8-14 mėn.). Pacientų amžiaus vidurkis Latarjet operacijų metu artroskopinėje grupėje buvo 27,2 metai (nuo 16 iki 51 metų), 28,4 metai (nuo 17 iki 47 metų) – atviroje grupėje. Abiejų grupių pacientų ISIS skalių įvertinimai prieš operacijas nesiskyrė (p>0,05). Buvo registruojamas komplikacijų pobūdis (implantų migracija, lūžiai, pr.coracoideus sulėtėjusi konsolidacija ar pseudoartrozė, infekcijos, kartotiniai žastikaulio išnirimai, panirimai, raumenų atrofija, nervų pažeidimai, judesių apribojimai, sąnario krepitacija), skaičius bei papildomų intervencijų poreikis po Latarjet rekonstrukcijų praėjus vidutiniškai 12,3 mėnesiams (nuo 10 iki 21 mėn.). Rezultatai: ArtroskL grupėje įvairios pooperacinės komplikacijos nustatytos 8 iš 21 (38 proc.), po atvirų Latarjet - 4 iš 20 (20 proc.) (p>0,05). Po artroskopinių Latarjet (artoskL) operacijų praėjus vidutiniškai 10 mėnesių, 15 iš 21 (71 proc.) pacientai pilnai atstatė rotacinius peties sąnario judesius, kitiems 6 (29 proc.) išliko išorinės rotacijos vidutinis deficitas. Po atviros Latarjet (atvirL) operacijos vertinant tuo pačiu laikotarpiu 10 iš 20 (50 proc.) pacientai pilnai atstatė rotacinius peties sąnario judesius, kitiems 10 iš 20 (50 proc.) išliko išorinės rotacijos deficitas (p<0,05). Po atviros Latarjet operacijos komplikacijų skaičius buvo didesnis nei po artroskopinės Latarjet: sraigtų migracija ir lūžiai, krepitacija judesių metu (1-artoskL; 2- atvirL), pakartotiniai žastikaulio išnirimai (0– artroskL; 0- atvirL), žastikaulio panirimai (0– artroskL; 3- atvirL), pečių juostos raumenų atrrofija (1– artroskL; 6- atvirL), nervų pažeidimai (0– artroskL; 5- atvirL), sąnario krepitacija judesių metu (1– artroskL; 4- atvirL), kartotinos intervencijos (1– artroskL; 3- atvirL), sulėtėjusi pr.coracoideus konsolidacija (2– artroskL; 3- atvirL). Nežiūrint išvardintų komlikacijų, geri ir labai geri klinikiniai rezultatai vertinant Constant skale, artoskL grupėje nustatyti 19 iš 21 (91 proc.) pacientų, atvirL grupėje - 15 iš 20 (75 proc.) pacientų, kitiems abiejų grupių pacientams nustatyti patenkinami rezultatai.Išvados: 1.Nors po artroskopinės Latarjet peties sąnario lėtinio nestabilumo pr.coracoideus transpozicijos nustatyta mažiau pooperacinių komplikacijų, abu operaciniai Latarjet metodai dauguma atvejų užtikrino gerus ir labai gerus rezultatus vertinant Constant skale, 2. ir vertinant ankstyvuoju laikotarpių po transpozicijų nei vienam abiejų grupių pacientams nenustatytas pakartotinas žastikaulio išnirimas.