Analysis of readmissions to neurosurgery intensive care unit

Abstract

Išsivysčiusiose šalyse kasmet apie 10 proc. pacientų tos pačios hospitalizacijos metu pakartotinai paguldomi į intensyviosios terapijos skyrių [1,2]. Pakartotinis hospitalizavimas susijęs su ilgesne gydymo ligoninėje trukme, didesne sergamumo ir mirtingumo rizika bei didesnėmis ligoninės išlaidomis [1,3]. Norint numatyti, kurie pacientai grįš į intensyviosios terapijos skyrių, būtina išsiaiškinti pakartotinės hospitalizacijos riziką didinančius veiksnius. Tyrimo tikslas − išanalizuoti kartotinės hospitalizacijos į Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrių (NITS) dažnį, priežastis ir įvertinti rehospitalizacijos įtaką pacientų gydymo baigčiai. Metodai. Retrospektyvinis tyrimas, kuriame analizuoti 90 pacientų, pakartotinai hospitalizuotų į NITS nuo 2020 m. sausio 1d. iki gruodžio 31d., ligos istorijų duomenys. Buvo vertinami bendrieji demografiniai duomenys, pagrindinė diagnozė, gretutinės ligos, pakartotinio hospitalizavimo laikas bei indikacijos, buvimo NITS trukmė rehospitalizacijos metu, įgytos infekcijos, vazopresorių ir dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) poreikis. Rezultatai. Į NITS 2020 metais buvo hospitalizuoti 1598 pacientai, iš kurių rehospitalizuota – 90 pacientų. Tiriamieji buvo suskirstyti į išgyvenusiųjų ir neišgyvenusiųjų grupes. 46 (51,50 proc.) pacientai buvo vyrai, amžiaus vidurkis 63,68 metų (SD 15,89). Dažniausiai pacientai į NITS pakartotinai hospitalizuoti dėl kvėpavimo nepakankamumo (25,56 proc.), po pakartotinės chirurginės intervencijos (24,44 proc.), neurologinių priežasčių (21,11 proc., pvz., sąmonės būklės blogėjimas, epilepsinė būklė). Rehospitalizacijos dažnis − 5,63 procento. Pakartotinai hospitalizuotų pacientų mirtingumas buvo 22,50 proc. (bendras NITS mirtingumas 2020 m. – 10,40 proc.). Hospitalinės infekcijos ir DPV poreikis buvo siejami su ilgesne rehospitalizacijos trukme (p < 0,05). Didesnis mirtingumas reikšmingai susijęs su pablogėjusia sąmonės būkle rehospitalizacijos metu, hospitalinės infekcijos diagnoze, vazopresorių ir (ar) DPV poreikiu (p < 0,05). Išvados. Rehospitalizacijų dažnis į NITS sudarė 5,63 procento nuo hospitalizuotųjų skaičiaus. Dažniausios rehospitalizacijos priežastys buvo chirurginės (kartotinės operacijos), neurologinės ir kvėpavimo nepakankamumas. Pacientų, kurie buvo pakartotinai hospitalizuoti į NITS, mirtingumas buvo didesnis už bendrąjį. Kvėpavimo nepakankamumas, vazopresorių poreikis, dirbtinė plaučių ventiliacija ir hospitalinė infekcija buvo susiję su blogesnėmis gydymo baigtimis. Background. Around 10% of patients in developed countries are readmitted to the Intensive care unit during the same hospitalisation each year [1,2]. Readmission is associated with increased length of stay, risk of morbidity and mortality and higher hospital costs [1,3]. Finding out the factors increasing the risk of readmission is essential to predict which patients will return to the ICU. Aim. To analyse the incidence and causes of readmissions to the NICU and to assess the impact of readmissions on patients’ outcomes. Methods. A retrospective single-center chart review of 90 patients readmited to the Neurosurgery intensive care unit (NICU) of the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) “Kaunas Clinics“ from January 1st to December 31st of 2020, was performed. Demografic and clinical variables such as: admission diagnosis, timing and indications for readmissions, length of NICU stay during readmission, presence of infection, the need for vasopressors and mechanical ventilation (MV) were assessed. Results. 1598 patients were admitted to the NICU in 2020. 90 case histories of readmitted patients were analyzed. Patients were divided into survivors and nonsurvivors groups. 46 (51.50%) of patients were males, the average age was 63.68 (SD 15.89) years. Most frequent indications for readmission were respiratory failure (25.56%), reoperation (24.44%), neurological reasons (21.11%, e.g. decreased state of consciousness, status epilepticus). The readmission rate was 5.63%. The mortality rate of readmitted patients was 22.50% (the overall mortality in the NICU in 2020 – 10.40%). Presence of nosocomial infection and MV were associated with longer length of stay in the NICU (p < 0.05). Higher mortality was related to worse state of consciousness at the time of readmission to the NICU, presence of nosocomial infection, need for vasopressors and/or MV (p < 0.05). Conclusions. The rate of readmission to the NICU was 5.63%. The most common causes for readmission to the NICU were: respiratory failure, reoperation, and neurological indications. The mortality rate of patients that were readmitted to the NICU was higher than overall mortality. Respiratory failure, the need for vasopressors, mechanical ventilation, and hospital-acquired infection were related to worse outcomes.