Vietinės krioterapijos poveikio vertinimas, derinant šalčio terapiją su fiziniais pratimais prieš ir po kineziterapijos, sportininkams po artroskopinės kelio sąnario menisko operacijos
Varpukevičius, Ignas |
Recenzentas / Reviewer | |
Domeika, Aurelijus | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Želvienė, Edita | Komisijos narys / Committee Member |
Balčius, Arvydas | Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas: Įvertinti kelio sąnario funkcijos atsistatymą, sportininkams po artroskopinės kelio sąnario menisko operacijos, taikant skirtingus vietinės krioterapijos protokolus. Uždaviniai: 1) Įvertinti funkcinius rodiklius taikant vietinę krioterapiją prieš kineziterapijos užsiėmimus. 2) Įvertinti funkcinius rodiklius taikant vietinę krioterapiją po kineziterapijos užsiėmimų. 3) Palyginti funkcinius rodiklius taikant vietinę krioterapiją prieš kineziterapijos užsiėmimus su kineziterapijos užsiėmimais, po kurių buvo taikyta vietinė krioterapija. 4) Nustatyti skausmo ir funkcinių rodiklių sąsajas taikant kineziterapiją su vietine krioterapija. Dalyviai: tiriamieji 18 sportininkų vyrų ir 11 sportininkių moterų po artroskopinės kelio sąnario menisko operacijos (4–6 savaitės po operacijos). Tiriamieji (31.6 ± 6.98 metai) buvo suskirstyti į dvi grupes: krioterapijos prieš kineziterapijos užsiėmimą I grupė (n=15) ir į krioterapijos po kineziterapijos užsiėmimo grupę II grupė (n=14). Metodika: Tiriamiesiems prieš tyrimą ir po tyrimo vertinta: skausmas pagal analoginę skausmo skalę, kelio ir klubo sąnarių judesių amplitudė goniometru, raumenų jėga pagal Oksford skalę, statinė bei dinaminė pusiausvyra kompiuterine įranga ,,TecnoBody ProKin 252“, kojos funkcija pagal modifikuotą Keitel indeksą apatinei galūnei. Darbo išvados: 1. Krioterapijos taikymas kartu su kineziterapijos užsiėmimais, kada krioterapija taikyta prieš kiekvieną kineziterapijos užsiėmimą, buvo veiksmingi siekiant sumažinti kelio sąnario skausmą, padidinti kelio bei klubo sąnario judesių amplitudes, raumenų jėgą, pagerinti statinę ir dinaminę pusiausvyrą bei greičiau atstatyti kojos funkciją, sportininkams po artroskopinės kelio sąnario menisko operacijos. 2. Krioterapijos taikymas kartu su kineziterapijos užsiėmimais, kada krioterapija taikyta po kiekvieno kineziterapijos užsiėmimo, buvo veiksmingas siekiant sumažinti kelio sąnario skausmą, padidinti kelio bei klubo sąnario judesių amplitudes, raumenų jėgą, pagerinti statinę ir dinaminę pusiausvyrą bei greičiau atstatyti kojos funkciją, sportininkams po artroskopinės kelio sąnario menisko operacijos. 3. Krioterapijos taikymo laikas prieš ar po kineziterapijos užsėmimą, neturėjo įtakos skausmo, kelio ir klubo sąnarių judesių amplitudės, raumenų jėgos, statinės ir dinaminės pusiausvyros bei kojos funkcijos atsistatymui, sportininkams po artroskopinės kelio sąnario menisko operacijos. 4. Nustatyta, kad krioterapiją taikant po kineziterapijos užsiėmimų, padeda sumažinti skausmą, bet neigiamai veikia pusiausvyrą. Vertinant skausmo intensyvumą po tyrimo, buvo pastebėtas skausmo sumažėjimas, tačiau tai koreliavo su prastesniais pusiausvyros rezultatais stovint ant operuotos kojos.
The aim of research. To assess the recovery of knee joint function for athletes after arthroscopic knee meniscus surgery, applying different local cryotherapy protocols. The main tasks of research. 1. To evaluate the changes in functional indicators caused by local cryotherapy prior to physiotherapy. 2. To evaluate the changes in functional indicators caused by local cryotherapy applied after physiotherapy sessions. 3. To compare the functional indicators of athletes who underwent local cryotherapy prior to physiotherapy sessions with those who received local cryotherapy following physiotherapy sessions. 4. To examine association between pain and functional indicators by combining physiotherapy and cryotherapy. Participants. The study involved 18 male and 11 female athletes (31.6 ± 6.98-year-old) who had undergone arthroscopic knee meniscus surgery (4–6 weeks after surgery). The participants were divided into two groups: group I (n=15), which received cryotherapy before physiotherapy exercises, and group II (n=14), which received cryotherapy after physiotherapy exercises. Research methods. Participants' pain levels were assessed using an analogue pain scale, and their knee and hip joint motion ranges were measured with a goniometer. The Oxford Scale was used to assess muscle strength, the TecnoBody ProKin 252 computerized system was used to measure static and dynamic balance, and the Keitel Index was used to assess lower limb function. Conclusions. 1. As a result of cryotherapy before each physiotherapy session, athletes who had undergone arthroscopic knee meniscus surgery experienced reduced knee pain, increased knee and hip joint motion ranges, improved muscle strength, improved static and dynamic balance, and accelerated recovery of lower limb function. 2. As a result of cryotherapy after each physiotherapy session, athletes' knee pain was reduced, their range of motion was increased, their muscle strength improved, their static and dynamic balance improved, and their lower limb function and recovery was accelerated. 3. There was no significant impact on the recovery of knee and hip joint motion ranges, muscle strength, static and dynamic balance, and lower limb function in athletes after arthroscopic knee meniscus surgery, regardless of whether cryotherapy was applied before or after physiotherapy sessions. 4. The application of cryotherapy after physiotherapy sessions reduced pain, but negatively affected balance. In the post–treatment evaluation, lower pain intensity was associated with poorer balance results on the operated leg.