Dirgliosios žarnos sindromo paplitimo ir rizikos veiksnių įvertinimas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo autorė: Neringa Umaraitė Darbo pavadinimas: Dirgliosios žarnos sindromo paplitimo ir rizikos veiksnių įvertinimas. Darbo tikslas. Įvertinti dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) paplitimą bei rizikos veiksnius. Uždaviniai. 1. Įvertinti DŽS paplitimą ir DŽS formų pasiskirstymą tarp sergančių. 2. Nustatyti šeiminės DŽS anamnezės ryšį su DŽS pasireiškimu. 3. Nustatyti sociodemografinius, gyvensenos ir psichologinius veiksnius, susijusius su DŽS. 4. Įvertinti tam tikrų medikamentų ir žarnyno infekcijos ryšį su DŽS pasireiškimu. 5. Sudaryti veiksnių modelius, prognozuojančius DŽS pasireiškimą. Metodika. Tyrimui naudota anoniminė anketa. Į tyrimą įtraukti 229 socialinio tinklo ,,Facebook“ vartotojai. Duomenų analizei naudota IBM SPSS Statistics 27.0 programa. Chi kvadrato kriterijus taikytas veiksnių ir DŽS tarpusavio priklausomumui tikrinti, dvinarė logistinė regresija - galimybių santykiui (GS) nustatyti. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p<0,05. Rezultatai. DŽS paplitimas 35,8% (13,4% sirgo vidurių užkietėjimo, 54,9% - viduriavimo, 28% - mišria, 3,7% - neklasifikuojama forma). DŽS galimybę didina: moteriška lytis (GS=2,3, p=0,01), šeiminė DŽS anamnezė (GS=2,8, p=0,005), <7 valandų miegas (GS=2,5, p=0,007), vidutiniška (GS=2, p=0,033) ir bloga (GS=3,4, p=0,004) miego kokybė, fizinis neaktyvumas (GS=1,9, p=0,022), stresas (GS=3,3, p<0,001), šiek tiek (GS=1,9, p=0,045) ir žymiai (GS=2,2, p=0,048) pablogėjusi psichologinė sveikata COVID-19 pandemijos metu, šiek tiek (GS=2,6, p=0,005) ir žymiai (GS=4, p=0,004) pablogėjusi psichologinė sveikata dėl karo Ukrainoje, protonų siurblio inhibitoriai (PSI, GS=3,4, p=0,013), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU, GS=2,3, p=0,003). Nereikšmingi: antibiotikai (p=0,758), žarnyno infekcija (p=0,986). Logistinės regresijos modeliai: I - <7 valandų miegas (GS=2,8, p=0,005), prastesnė miego kokybė (GS=2,1, p=0,025), moteriška lytis (GS=2, p=0,04), fizinis neaktyvumas (GS=1,9, p=0,031); II - stresas (GS=3,1, p<0,001), prastesnė psichologinė sveikata dėl karo (GS=2,7, p=0,004), PSI (GS=4,5, p=0,005); III - <7 valandų miegas (GS=2,1, p=0,041), NVNU (GS=1,9, p=0,023), prastesnė psichologinė sveikata pandemijos metu (GS=1,8, p=0,044). Išvados. DŽS paplitimas 35,8% (13,4% pasireiškė vidurių užkietėjimo, 54,9% – viduriavimo, 28% – mišri, 3,7% – neklasifikuojama forma). Šeiminė DŽS anamnezė, moteriška lytis, <7 valandų miegas, prastesnis miegas, fizinis neaktyvumas, stresas, pablogėjusi psichologinė sveikata pandemijos ir karo metu, PSI, NVNU didina DŽS galimybę. Antibiotikai, žarnyno infekcija - nereikšmingi. Veiksnių modeliai: I - <7 valandų miegas, prastesnis miegas, moteriška lytis, fizinis neaktyvumas; II - stresas, prastesnė psichologinė sveikata dėl karo, PSI; III - <7 valandų miegas, NVNU, prastesnė psichologinė sveikata pandemijos metu.
Author: Neringa Umaraitė Title: The Assessment of Prevalence and Risk Factors of Irritable Bowel Syndrome. Aim. To estimate the prevalence and risk factors of irritable bowel syndrome (IBS). Tasks. 1. To assess the prevalence of IBS and the distribution of IBS types among patients. 2. To assess the association of family history of IBS with developing of IBS. 3. To determine sociodemographic, lifestyle and psychological factors related to IBS. 4. To assess the relationship between certain medications and intestinal infection with IBS. 5. To create models of factors predicting the occurrence of IBS. Material and methods. An anonymous questionnaire was used for the research. 229 social media “Facebook” users were included in the study. The data was analyzed using IBM SPSS Statistics 27.0 program. The chi-square test was used to assess the association between factors and IBS, binary logistic regression - to determine the odds ratio (OR). Statistical significance was considered when p<0.05. Results. The prevalence of IBS - 35,8% (13,4% had constipation, 54,9% - diarrhea, 28% - mixed, 3,7% - unclassified type). The odds of IBS are increased by: female gender (OR=2,3, p=0,01), family history of IBS (OR=2,8, p=0,005), <7 hours of sleep (OR=2,5, p=0,007), average (OR=2, p=0,033) and poor (OR=3,4, p=0,004) sleep quality, physical inactivity (OR=1,9, p=0,022), stress (OR=3,3, p<0,001), slightly (OR=1,9, p=0,045) and significantly (OR=2,2, p=0,048) deteriorated psychological health during the COVID-19 pandemic, slightly (OR=2,6, p=0,005) and significantly (OR=4, p=0,004) deteriorated psychological health due to the war in Ukraine, proton pump inhibitors (PPIs, OR=3,4, p=0,013), nonsteroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs, OR=2,3, p=0,003). Antibiotics (p=0,758), infectious enteritis (p=0,986) are insignificant. Logistic regression models: I - <7 hours of sleep (OR=2,8, p=0,005), unsatisfying sleep (OR=2,1, p=0,025), female gender (OR=2, p=0,04), physical inactivity (OR=1,9, p=0,031); II - stress (OR=3,1, p<0,001), deteriorated psychological health due to the war (OR=2,7, p=0,004), PPIs (OR=4,5, p=0,005); III - <7 hours of sleep (OR=2,1, p=0,041), NSAIDs (OR=1,9, p=0,023), deteriorated psychological health during the pandemic (OR=1,8, p=0,044). Conclusions. The prevalence of IBS - 35,8% (13,4% had constipation, 54,9% - diarrhea, 28% - mixed, 3,7% - unclassified type). Family history of IBS, female gender, <7 hours of sleep, unsatisfying sleep, physical inactivity, stress, deteriorated psychological health during the pandemic and the war, PPIs, NSAIDs increase odds of IBS. Antibiotics, intestinal infection – insignificant. Factor models: I - <7 hours of sleep, unsatisfying sleep, female gender, physical inactivity; II - stress, deteriorated psychological health due to the war, PPIs; III - <7 hours of sleep, NSAIDs, deteriorated psychological health during the pandemic.