Diafragmos, dubens dugno ir skersinio pilvo raumenų funkciniai pokyčiai ir ryšiai po gimdos pakėlimo operacijos

Abstract

Darbo tikslas – nustatyti diafragmos, dubens dugno ir skersinio pilvo raumenų funkcinius pokyčius ir tarpusavio ryšius po gimdos pakėlimo operacijos. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo savanorės moterys, kurioms buvo planuota gimdos pakėlimo operacija. Visos dalyvės atsitiktine tvarka buvo suskirstytos į 3 grupes pagal skirtingų raumenų lavinimą: diafragmos (n = 7), dubens dugno (n = 7) ir skersinio pilvo raumenų (n = 6). Diafragmos jėga vertinta kvėpavimo slėgio matuokliu „MicroRPM“, dubens dugno raumenų tonusas, jėga ir ištvermė – „Peritron 9300“ aparatu, skersinio pilvo raumens jėga – „Stabilizer“ prietaisu dieną prieš gimdos pakėlimo operaciją ir praėjus 6 savaitėms po jos. Rezultatai: diafragmos jėgos pokyčio skirtumų analizė tarp tyrimo grupių parodė, kad diafragmos lavinimo grupėje (pokytis 13,3 ± 2,6 cmH2O, p < 0,05) padidėjimas buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei dubens dugno lavinimo (pokytis 7,3 ± 0,8 cmH2O, p < 0,05) ar skersinio pilvo lavinimo (pokytis 7,5 ± 1,2 cmH2O, p < 0,05) grupėje. Dubens dugno raumenų ištvermė pirmosios grupės moterims padidėjo 19,1 proc. (p < 0,05), antrosios grupės 20,0 proc. (p > 0,05), o ypač smarkiai padidėjo trečiojoje grupėje – 100,0 proc. (p < 0,05). Diafragmos lavinimo grupėje dubens dugno raumenų jėgos pokytis buvo didesnis nei skersinio pilvo raumens stiprinimo grupėje, tačiau mažesnis nei dubens dugno lavinimo pratimų grupėje ir siekė 7,1 ± 1,1 cmH2O (p < 0,05). Dubens dugno raumenų tonusas diafragmos lavinimo grupėje padidėjo 14,1 proc., dubens dugno raumenų lavinimo grupėj – 9,6 proc., o tarp skersinio pilvo raumenų pratimus atliekančių moterų – nuo 12,5 proc. (p < 0,05). [...]. The aim of the study was to define functional relations among muscles of diaphragm, pelvic floor, and transversus abdominis in women after operation of prolapse uterus. Material and methods. The study participants were randomly assigned to 3 training groups: group 1 – diaphragm exercises (n = 7), group 2 – pelvic floor exercises (n = 7), and group 3 – transversus abdominis muscle exercises (n = 6). Every woman filled the questionnaire before evaluation. The strength of diaphragm was estimated by “MicroRPM“ device, pelvic floor muscles tonicity, strength and endurance – “Peritron 9300“ device, and the strength of transversus abdomins – with “Stabilizer“ device one day before the operation of prolapse of uterus and 6 weeks later. Results. Analysis demonstrated that the increased strength of diaphragm was observed statistically significantly more in group 1 (increase of 13.3 ± 2.6 cmH2O, p < 0.05) than in group 2 (increase of 7.3 ± 0.8 cmH2O, p < 0.05) and group 3 (increase of 7.5 ± 1.2 cmH2O, p < 0.05). The endurance of pelvic floor muscles increased in group 1 by 19.1% (p < 0.05), in group 2 by 20.0% (p < 0.05), while in group 3 by 100.0% (p < 0.05). The strength of pelvic floor muscles has changed more in group 1 than group 3, but less than in group 2 and improved by 7.1 ± 1.1 cmH2O (p < 0.05). The pelvic floor tonicity improved by 14.1% in group 1, by 9.6% in group 2, and by 12.5% in group 3 (p < 0.05). The strength of transversus abdominis muscles changed by 9.7% in group 1, 2.3% in group 2, and 11.1% in group 3 (p < 0.05). Conclusions. The strength of transversus abdominis muscle, diaphragm, pelvic floor muscles tone, strength and endurance increase in all women groups following 6 weeks after operation. Improvement of muscles strength is specific based on type of exercises. Improvement of certain characteristics of pelvic floor muscles depends on type of exercises. [...].