Aukščiausiosios ir A lygos krepšininkių konfliktų ir jų sprendimo strategijų analizė
Author | Affiliation |
---|---|
Ivaškienė, Vida | |
Date |
---|
2011 |
Bibliogr.: 21 pavad.
Tyrimo objektas: konfliktai ir jų sprendimo strategijos skirtingo meistriškumo krepšininkių komandose. Tyrimo tikslas: išanalizuoti aukščiausiosios ir A lygos krepšininkių konfliktus ir jų sprendimo strategijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti konfliktų priežastis, rūšis ir dažnumą skirtingo meistriškumo krepšininkių komandose. 2. Išanalizuoti vyraujančias konfliktų sprendimo strategijas skirtingo meistriškumo tiriamųjų komandose. Hipotezė. Aukščiausiosios ir A lygos krepšininkių komandose kylančių konfliktų priežastys, rūšys, dažnumas ir konfliktinių situacijų sprendimo strategijos yra skirtingos. Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo vykdomas 2011 metais. Jame dalyvavo Lietuvos aukščiausiosios ir A lygos (55 – aukščiausiosios lygos ir 45 – A lygos) krepšininkės. Respondenčių amžius 18–20 metų. Krepšininkių anketavimas buvo atliktas jų kelionės į rungtynes metu. Tiriamosios buvo supažindintos su anketos pildymo instrukcija, tada prašoma savarankiškai jas užpildyti. Anketos pildymas truko 10–15 min. K. Thomas’o klausimynas (Райгородский, 2000) buvo skirtas reakcijų į konfliktines situacijas tipams nustatyti. K. Miškinio ir E. Skyriaus (2005) klausimynas buvo taikytas konfliktų dažnumui ir konfliktų priežastims sportinėje veikloje ištirti. Išvados: Konfliktai dažnesni aukščiausios lygos grupėje (p < 0,05). Aukščiausioje lygoje tokios konfliktų priežastys, kaip nesiskaitymas su sportininko asmenybe, neturiningas bendravimas, netaktiškumas, šiurkštumas, autoritariškumas bei šališkas požiūris į sportininką yra dažnesnės nei A lygoje (p < 0,05). Aukščiausiojoje lygoje asmenybės ir grupės konfliktai yra dažnesni nei A lygoje (p < 0,05). Dažniausios konfliktų sprendimo strategijos abiejose sportinio meistriškumo grupėse yra kompromisas bei prisitaikymas (p > 0,05).
The research objected to reveal aggression and conflict resolution strategies adapted in female basketball teams of different mastery. The aim of the study was to determine links between aggression and conflict resolution strategies adjusted by female basketball players of different mastery. The following tasks were raised: 1. To reveal the frequency of conflicts which arise in the subjects’ teams. 2. To discover the dominating conflict resolution strategies. Hypothesis The manifestation forms of aggression and conflict resolution strategies vary between teams of different mastery. Results: It was determined that conflicts are more common in the major league team (p < 0.05). There are more frequent cases of disregard for athlete’s personality, inane chats, indelicacy, rudeness, authoritarianism and partisan approach towards athlete in the major league team than in A league (p < 0.05). The study also revealed that individual and group conflicts are more frequent in the major league team than in A league (p < 0.05). The most common conflict resolution strategies possessed by both female basketball groups are compromise and readjustment (p > 0.05).