Judėjimo užduočių variabilumo poveikio asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkciniams judesiams vertinimas

Abstract

Diferencinio mokymo metodas – alternatyva kartotiniams judesiams. Diferencinės treniruotės metodas vystomas remiantis neurofiziologiniais ir dinaminių sistemų tyrinėjimais. Diferencinis mokymas panaudoja žmogaus judamojo elgesio svyravimus, kad paskatintų besimokančiojo saviorganizaciją. Taip besimokantys atranda individualų judesių ir jo mokymosi būdus. Tikslas. Ištirti judėjimo užduočių variabilumo poveikį asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, funkciniams judesiams. Uždaviniai. 1. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, savipriežiūrą, plaštakos raumenų jėgą bei viršutinės galūnės motoriką prieš ergoterapiją. 2. Įvertinti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, savipriežiūrą, plaštakos raumenų jėgą bei viršutinės galūnės motoriką po ergoterapijos. 3. Palyginti asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, "tradicinės" ergoterapijos, paremtos pratimų kartojimu, ir ergoterapijos, paremtos diferencinio mokymo metodika, tyrimo rezultatus. Metodika. Tyrimo rūšis: eksperimentinis. Prieš tyrimą pacientai, patyrę galvos smegenų insultą, ir lankantys ergoterapijos užsiėmimus, pagal medicininius dokumentus (trumpą protinės būklės tyrimą ir Barthel indeksą) atsitiktinės atrankos būdu yra skirstomi į dvi grupes: A – kontrolinė grupė, B – tiriamoji grupė. Kontrolinei grupei (A grupei) sudaryta standartizuota programa, pritaikyta individualiai "tradicinei" ergoterapijai, paremtai pratimų kartojimu pacientams, patyrusiems galvos smegenų insultą, stengiantis atstatyti esamus asmens rankos funkcijos ir savarankiškumo sutrikimus. [...].