Fizinio pajėgumo įtaka širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitai atliekant kartotinius krūvius nugaros raumenims lavinti

Abstract

Yra žinoma, kad nesportuojančių asmenų ir didelio meistriškumo sportininkų funkcinės būsenos kaitą krūvio metu lemiantys mechanizmai, jų reikšmingumas prisitaikant prie atliekamo krūvio iš dalies skiriasi ir yra individualūs. Kita vertus, fizinių krūvių specifiškumas pasireiškia tuo, kad skirtingu laipsniu suaktyvina organizmo funkcines sistemas ir fiziologinius mechanizmus, todėl vienalaikis širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) centrinių ir periferinių funkcinių rodiklių kaitos vertinimas gali atskleisti jų sąveiką ir reikšmingas šios sinergijos ypatybes. Šio darbo tikslas – nustatyti fizinio parengtumo įtaką ŠKS funkcinių rodiklių kaitai atliekant kartotinius krūvius nugaros raumenims lavinti. Tyrime dalyvavo 27 sveiki savanoriai vyrai. Pirmiausia visi tiriamieji atliko pakopomis didėjantį krūvį veloergometru ir pagal jų fizinį darbingumą buvo suskirstyti į du pogrupius: 1) tiriamieji, pirmojo tyrimo metu gebėję atlikti apkrovą 250 W ir daugiau (didesnio fizinio darbingumo pogrupis); 2) tiriamieji, pirmojo tyrimo metu gebėję atlikti apkrovą Šilansmažiau nei 250 W (mažesnio fizinio darbingumo pogrupis). Po dviejų dienų tiriamieji atliko tris krūvius nugaros raumenims lavinti (liemens lenkimo judesys) 20–25 s treniruokliu, tarp krūvių – 2 min poilsis stovint. Kas 30 s buvo registruojama 12 standartinių atvadų EKG ir matuojama AKS. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad didžiausia ŠSD reikšmė buvo registruota, kai tiriamieji suko veloergometro pedalus esant maksimaliam krūviui (ŠSD vidutiniškai buvo 162,6 ± 5,4 k./min), ST‑segmento depresija – 0,48 ± 0,11 mV buvo giliausia taip pat esant maksimaliam krūviui. Gauti ŠKS funkcinių rodiklių kaitos atliekant pratimą nugaros raumenims lavinti rezultatai rodo, kad nebuvo reikšmingų ST‑segmento pokyčių. Tai buvo konstatuota vertinant tiek visos tiriamųjų grupės, tiek atskirų pogrupi There are some differences and individualities of hierarchy of physiological mechanism in elite athletes and non-athletes’ cohorts while exercising. Mobilization of various physiological systems and mechanisms depends on the type of exercising, thus the analysis of cardiovascular parameters may highlight the central and peripheral interactions and reveal the fundamental synergies that exist between the central and peripheral cardiovascular changes. The task of this study was to determine the influence of physical working capacity of patient’s on cardiovascular changes while performing repetitive exercises designed to develop spinal muscles. The 27 healthy male volunteers were involved in this study. First of all, the study participants performed the incremental exercise stress test, and according to their physical working capacity group was divided into two sub-groups. First sub-group included the subjects who were able to carry the load 250 W or more (higher physical capacity sub-group). Second sub-group consisted of the subjects who were able to carry the load of less than 250 W (a lower physical working capacity sub-group). Two days later, subjects performed three bouts of workloads designed for development of spinal musculature, i.e. the 25 s trunk flexion movement. Rest intervals between bouts were 2 minutes. Every 30 s 12-leads ECG was recorded and the arterial blood pressure was measured. The results obtained during the incremental exercise testing demonstrated that the maximum heart rate values were registered during the maximum load, i.e. before the inability to continue the task (162.6 ± 5.4 beats/ min). At this moment the functional ischemic episodes were observed (ST-segment depression increased up to 0.48 ± 0.11 mV). The results of research assessing cardiovascular functional parameters change during the bouts of workloads designed for development of spinal musculature showed that there were no sigS