Moterų krepšininkių griaučių raumenų sistemos funkcinių judesių, sveikatos būklės ir nuovargio lygio sąsajos su sportiniais rezultatais

Abstract

Sportininkų traumatizmo priežastys, pasekmės, gydymas ir prevencija – aktuali problema sporto medicinoje. Net ir nedidelė trauma ar su tuo susijęs funkcinių judesių sutrikimas, smarkiai sumažina sportuojančiųjų asmenų funkcines galimybes bei gali inicijuoti sportinės veiklos nutraukimą. Tikslas Įvertinti Lietuvos moterų krepšinio lygos žaidėjų griaučių raumenų sistemos funkcinius judesius, sveikatos būklę ir nuovargio lygį priklausomai pasiektų sportinių rezultatų. Metodika Tirtos 102 LMKL krepšininkės. Tyrimas atliktas prieš krepšinio sezoną. Tiriamosios apklaustos priešvaržybinio etapo sportininko sveikatos klausimynu, naudoti griaučių raumenų sistemos traumų rizikos laipsnį atspindintys testai: apatinių galūnių dinaminė pusiausvyra vertinta naudojant modifikuotą žvaigždės nuokrypio testą, o bazinių judesių atlikimo kokybė vertinta funkcinių judesių vertinimo sistema (<14 balų įvertinimas rodo nekontaktinės griaučių raumenų sistemos traumos riziką). Rezultatai Geriausiais funkcinių judesių vertinimo (FMS) rezultatais išsiskyrė II vietą sezone užėmusios komandos žaidėjos (17,4±1,6 balo iš 21 galimo), o prasčiausiais - VI vietą užėmusios komandos krepšininkės. Išanalizavus modifikuotos žvaigždės nuokrypio testo rezultatus, gauta, jog pagal žaidėjų, turinčių asimetrinę apatinių galūnių dinaminę pusiausvyrą ir esančių rizikos grupėje, procentinį pasiskirstymą, II vietą užėmusioje ir didžiausią pažangą padariusioje komandoje nebuvo krepšininkių, kurioms būtų nustatyta padidinta tikimybė patirti nekontaktinę traumą. Išanalizavus priešvaržybinio etapo sportininko klausimyne pateikto klausimo apie nuovargį rezultatus, nustatyta, jog didžiausią nuovargį (p<0,05) patyrė I vietą užėmusi komanda (7,36±0,53 balai iš 10 galimų). Galima teigti, jog kuo didesnį nuovargį komanda patyrė priešvar[...].