Šlaunikaulio arkos parametrų skirtumai pacientams po priekinio kryžminio raiščio kontakto traumos

Abstract

Priekinis kryžminis raištis (PKR) – vienas stipriausių raiščių žmogaus organizme, atsakingas už kelio sąnario stabilumą. Dėl padidėjusio gyvenimo tempo, aktyvumo, sporto įtraukimo į kasdieninę veiklą, yra ženkliai išaugęs PKR traumų kiekis. Literatūros duomenimis [1-3], vienas iš PKR traumos rizikos faktorių – siaura šlaunikaulio arka, kuri esant rotaciniams blauzdos judesiams gali traumuoti priekinį kryžminį raištį. Tikslas Ištirti šlaunikaulio arkos pločio ypatumus pacientams, patyrusiems priekinio kryžminio raiščio plyšimą įvykus kontakto traumai. Metodika Tiriamieji – pacientai, gydyti LSMUL KK Ortopedijos traumatologijos skyriuje, patyrę priekinio kryžminio raiščio plyšimą. Pacientai suskirstyti į 2 grupes – vienoje grupėje pacientai, patyrę kontakto traumą, kitoje – ne kontakto traumą. Visiems pacientams, pagal nustatytą metodiką, buvo palyginti branduolių magnetinio rezonanso tyrimo vaizdai, išmatuotas arkos plotis apatinėje dalyje. Iš magnetinio rezonanso nuotraukų gautiems duomenims apskaičiuotos skaitinės charakteristikos, medianos įvertintos 95 proc. pasikliautinais intervalais (PI). Nominalieji dydžiai aprašyti santykiniais dydžiais. Kiekybinių dydžių skirstinių vienodumas nagrinėjamosiose grupėse tikrintas neparametriniu ranginiu Mann-Whitney U kriterijumi. Pasirinktas pasikliautinumo lygmuo P=0,95, o reikšmingumo lygmuo p=0,05. Rezultatai Atliktas pilotinis tyrimas, kuriame tirti 34 pacientai: 18 (63 proc.) pacientai, patyrę priekinio kryžminio raiščio plyšimą ne kontakto traumos metu, ir 16 (37 proc.) pacientai, patyrę PKR kontakto traumos metu. Tiriamųjų, patyrusių priekinio kryžminio raiščio traumą kontakto metu, arkos aukščio medianos 95 proc. PI (18,98 – 22,57), patyrusiems ne kontakto metu - arkos aukščio medianos 95 proc. PI (19,79 – 22,12). Statistiškai reikšmingo skirtumo nestebima (U=15[...].