Diferencinio mokymo poveikis globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijoms ir savarankiškumui

Abstract

Senėjanti visuomenė lemia didėjantį vyresnio amžiaus asmenų skaičių, o vyresnis amžius yra didesnę pažinimo funkcijų ir savarankiškumo sutrikimo riziką lemiantis veiksnys. Didėjantis vyresnio amžiaus asmenų skaičius taip pat lemia augantį socialinės globos poreikį. Ergoterapija yra žinoma kaip viena iš efektyvių metodų, padedančių pagerinti ne tik vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumą, bet ir pažinimo funkcijas, tačiau tobulėjanti visuomenė skatina ieškoti naujų, dar neišbandytų būdų, padedančių dar efektyviau šias funkcijas palaikyti bei gerinti. Diferencinis mokymas (DL) – judesių kartojimo alternatyva [1]. Yra teigiama, jog protinę veiklą kaip ir motorinę labai gerai treniruoja įvairūs originalūs ir netikėti problemų sprendimai. Kuo įvairesnė protinė veikla, tuo įvairesni ir nerviniai tinklai galvos smegenyse [2]. W. I Schöllhorn, F. Hors teigia, jog siekiant parengti pacientus ateities įvykiams mokymosi metodai, pasižymintis kintamumu yra efektyvesni. Mokymosi proceso metu didinant kintamumą ir pasikliaujant žmogaus gebėjimu adaptuotis, yra pasiekiamas daug geresnis pasiruošimas naujiems ir netikėtiems ateities įvykiams [3]. Darbo tikslas Įvertinti diferencinio mokymo poveikį globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijoms ir savarankiškumui. Uždaviniai 1. Įvertinti globos namuose gyvenančių asmenų pažinimo funkcijas ir savarankiškumą taikant įprastą ergoterapiją. [...].