Didelio meistriškumo krepšininkių sportinių traumų ir funkcinių griaučių-raumenų sistemos rodiklių sąsajų įvertinimas
| Date |
|---|
2017-04-07 |
ISBN 978-9955-15-480-8.
Įvadas. Krepšinis - viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, bet taip pat užima aukštas vietas su sportu susijusių traumų sporto šakų grupėje (Scanlan A, MacKay M, 2001). Europoje per metus įvyksta mažiausiai 720 000 su krepšiniu susijusių traumų (Caine DJ et ai., 2010). Daugelis studijų teigia, jog sportininkių traumų dažnis yra aukštesnis nei vyrų (Cook G et ai., 2006). Pasaulyje vyrauja tendencija, jog dažniausiai yra traumuojamos apatinės galūnės (Dorje C et ai., 2014). Todėl mes nusprendėme ištirti moteris krepšininkes, kurios yra patyrusios apatinių galūnių traumą. Tikslas. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti didelio meistriškumo krepšininkių funkcinių judesių kokybę ir su sportu susijusių traumų dažnį. Metodai. Tyrime, kuris vyko 2013-2016 metų sezonuose, buvo atlikti 498 testavimai, kuriuose dalyvavo 165 Lietuvos moterų krepšinio lygoje žaidžiančios krepšininkės. Buvo analizuoti 67 žaidėjų duomenys, iš kurių 17 vėliau patyrė apatinių galūnių traumą. Visos žaidėjos užpildė prieš sezoninį sveikatos klausimyną, kuriame buvo klausiama apie krepšininkių nuovargį, traumas bei ligas. Visos tiriamosios atliko FMS (angį. Funcdonai Movement Screen) testą. FMS testavimo sistema - tai įrankis, kuriuo siekiama įvertinti asmens pagrindinių judesio modelių kokybę, trūkumus ir asimetrijas. Taip pat krepšininkės atliko modifikuotą žvaigždės nuokrypio testą (YBT-LQ) (angį. Star Ex¬cursion Balance test), kuris naudojamas įvertinti sportininkės dinaminę pusiausvyrą. LESS (angį. Landing Error Scoring System) vertikalaus šuolio testas atliktas siekiant įvertinti viso kūno ir apatinių galūnių biomechanikos pokyčius šuolio metu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 23 paketą. Stebėti skirtumai tarp požymių buvo laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo[...].