Kompiuterines pažinimo funkcijas lavinančios programos poveikis asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, dėmesio koncentracijai ir savarankiškumui

Abstract

Įvadas. Galvos smegenų insultas (GSI) yra viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Patyrus GSI, daugeliui asmenų išlieka judėjimo, apsitarnavimo, pažinimo funkcijų sutrikimų, kurie riboja jų socialinę veiklą, blogina gyvenimo kokybę. Pažinimo funkcijų sutrikimai turi įtakos nepakankamam gebėjimui susikaupti, prisiminti, mokytis, planuoti, manipuliuoti informacija, inicijuoti ir nutraukti veiklą. Pakankama asmens dėmesio koncentracija, atmintis, regimasis suvokimas ir gebėjimas planuoti pagerina kasdienių veiklų atlikimo galimybes ir pacientų bei jų šeimos narių gyvenimo kokybę. Šiuo metu Lietuvoje pradėtos taikyti kompiuterinės programos, lavinančios pažinimo funkcijas asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 75 asmenys, patyrę išeminį galvos smegenų insultą, iš jų 48 (64 %) moterys ir 27 (36 %) vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 74,03 ± 10,75 m. Asmenys atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes: I tiriamoji grupė - 37 asmenys (49,33 %), II tiriamoji grupė - 38 asmenys (50,67 %). I grupei buvo sudaryta reabilitacijos programa, kurios metu vyko individuali įprasta ergoterapija (5 užsiėmai per savaitę), siekiant sugrąžinti ir pagerinti sutrikusias pažinimo funkcijas ir savarankiškumą. II grupei taip pat buvo vykdoma reabilitacijos programa, kurios metu individuali įprasta ergoterapijos programa vyko 2 kartus per savaitę, o 3 kartus per savaitę - ergoterapijos užsiėmimai, kurių metu buvo taikoma kompiuterinė pažinimo funkcijas lavinanti programa (PssCogRehab 2012, JAV). Visiems tiriamiesiems ergoterapijos užsiėmimai vyko kasdien po 45 min. Reabilitacijos trukmė - 32 dienos. Visi asmenys tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo vertinti Trumpu protinės būklės tyrimo (TPBT) testu ir Funkcinio nepriklausomumo testo (FNT) skale. [...]. Introduction. A cerebrovascular accident, also known as a stroke, is one of the major causes of morbidity, mortality and disability in the world. Most stroke sufferers are exposed to the dysfunctions of mobility, self-care, and cognitive functions that limit their social activities and worsen their quality of life. Cognitive function disorders affect the ability to concentrate, remember, learn, plan, manipulate information, initiate and terminate activities. Sufficient concentration of attention of the person, memory, visual perception and ability to plan improve the performance of everyday activities and the quality of life both of patients and their family members. Currently, computer-based cognitive rehabilitation (CBCR) programmes aimed at improving cognitive functions in stroke victims have been introduced in Lithuania. Research subjects and research methods. 75 people after stroke participated in this study, 48 (64%) female and 27 (36%) male. The mean age of the study subjects was 74.03±10.75 years. The patients were randomly divided into two groups: group 1 with 37 people (49.33%) and group 2 with 38 people (50.67%). For group 1, rehabilitation programme of traditional individual occupational therapy sessions (5 sessions per week) aimed at restoring and improving affected cognitive functions and functional independence was created. Group 2 also participated in the rehabilitation programme comprising traditional individual occupational therapy sessions 2 times per week, and 3 times a week, occupational therapy sessions, during which computer-based cognitive rehabilitation programme PssCogRehab (2012, USA) was applied. For all study subjects, duration of the occupational therapy session was 45 minutes daily; rehabilitation duration was 32 days. All study subjects were assessed applying the MiniMental State Examination (MMSE) test and the Functional Independence Measurement (FIM) scale. [...].